 |
Jūsų dėmesiui interviu su bene vieninteliu Lietuvoje duetu grojančiu ambient muziką. Šie vyrukai turi aiškią kūrybinę kryptį, mums teko tai matyti Perineum penkmečio koncerte lapkričio mėnesį, na o dabar pažinkime juos per raštą.
??:Lyg ir nesu skaitęs jokio interviu su jumis. tuomet visgi įdomu būtų sužinoti kodėl, kaip sūsikūrėt?
Levas: Mes su Tronu pažįstami sąlyginai gan senai. Pirmiausia dėl ko susitikom ir pradėjom bendrauti tai buvo bendri sąlyčio taškai supratime apie muziką ir garsą. Nejučia, žodis po žodžio prasidėjo ir pamąstymai apie savą kūrybą. Neišeina vien tik klausyti. Norisi ir pačiam prikišti nagus prie garso, pateikti savo nuotaiką. Taip būna visada, jei turi ką pasakyti. Jei neturi – tuomet tyli. Taip ir buvo susikurta. O kaip tai net nelabai pamenu. Rodos buvo proga groti Varėnoje, dabar jau grandioziniu pavirtusiame festivalyje „Verpetai“. Kadangi su organizatoriais bendravom gana glaudžiai, pasiūlė pamėginti. O kodėl gi ne. Tada buvo pirmasis įšalęs rytas.
Tron: muzikuojam manau tiek vienas tiek kitas jau kurį laiką, tiesiog turbūt sutapo tam tikros idėjos, požiūris į muziką ir jos kūrimo prasmę.
??:Kodėl esat dviese, o ne vienas? Ar grojant jaučiates kaip vienas? Kodėl?
Tron: 1 atsakyme yra manau pasakyta kodėl ne vienas, dar galiu pridėt, kad vienam grot ganėtinai neįdomu.. vienam dar imanoma išleist kažką, bet grot gyvai arba pusgyviai tai nelabai; nesijaučiu kaip vienas kai grojam dviese.
Levas: Hm. Kiek gluminantis klausimas. Na, esam dviese dėl to, kad idėja buvo/yra dviejų. Dviese grojant visada įdomiau ir daugiau netikėtumo bei įdomumo faktoriaus. Turint omeny tai, kad mes kartu nekuriam muzikos, o visa tai darom atskirai, o kadangi atlikimas yra gyvas, tai ta savotiška improvizacija išlieka ir ant scenos. Man tas labai įdomu. Tiesą sakant niekada nepagalvojau ar grojant jaučiamės kaip vienas. Hm. Grojant yra Alkis Įšalusiai Aušrai, bet ne levatronis. Mano nuomone sujungiame pajėgas tam, kad atskleisti vieną, tam tikram koncertui suplanuotą idėją. Mintis vienija, tas taip. Manau, kad taip visuose projektuose, kolektyvuose ar grupėse. Jei esi ne vienas ir neši kažkokią idėją tame pačiame laiko ir erdvės momente, tuomet esi susijęs su kitomis to nešimo proceso dalimis. Bet tai ir yra tik tiek. Bet negaliu sakyti, kad aš žinau kada Tronas pasuks kokį nors knobiką ir nesiunčiu jam jokių minčių signalų ir mes tikrai nesusiliejame astralinėje erdvėje. Manau kiekvienas atlieka savo veixmus, atidžiai sekdamas kitą ir ar tai yra ta simbiozė, ar ne čia man sunku spręsti. Šiaip išties sunkus klausimas.
??:Manau daugelis užkliūna už jūsų projekto pavadinimo, ne išimtis ir aš, taigi ką tai reiškia? kaip tai kilo?
Levas: Projekto pavadinimo gimimas – tai šaltas žiemos rytas. Man asmeniškai susikoncentravus ties pavadinimu iškyla toks vaizdinys – tyras nuo šalčio skaidrus rytas, vos vos virš horizonto kabo raudona raudona saulė. Tuščia ir šalta. Šalna, medžiai pabalę nuo šerkšno. Žmonių nėra, bet galva veikia lyg užsukta. Visiška būties pilnatvė/tuštuma. Kaip kam patinka. Mintys verčiasi viena per kitą. Tai būsena, sekundė, kurią gali patirti sykį gyvenime arba gali nepatirti visiškai. Aušra tai gi judėjimas, laukimas, viltis... O kai ji įšala ar tą galima dar vadinti viltimi ir judėjimu? Alkis tai akimirkai, tam pajutimui ir yra šio projekto pavadinimas. Taip jį įsivaizduoju aš. Nes dabar fizinis kūnas gyvena šurmulingoje sostinėje, kur einama į darbą, svaiginamasi, stumdomasi troleibusuose, stebimi individai ir praeiviai... Atliekami miestietiški ritualai. Alkis ir ilgesys tam grynuoliui šaltam žiemos rytui – nepasiekiamybei ir yra tai. Įšalusi aušra. Aušra, kuri sustingsta. Ta akimirka, besitęsianti amžinybę. Sąstingis ir tąsa. Dėmesingesnis žvilgsnis gilyn, į save. Manau tas pavadinimas kiekvienam gali sukelti skirtingų sąsajų. Tik reikia kiek pakapstyti apšalusį luobą.
Tron: tuomet kai jau susikoncentravom pradėt kažka daryt aš skaiciau ir domėjaus alchemija, atradau aurora consurgens piešinius, kažkodėl begryninant šitą lotynišką išsireiškimą užkliuvo minčių vingiai iš kelionės po rūdininkų pelkes žiemą prie -20, tada pakilus 6-7ta ryte buvo tokia ambientinė didi būsena kad kažkodėl susiasocijavo pasiilgimas tos aušros ir to alkio tam pojūčiui + aurora consurgens :) taipogi manau kad grojama muzika ganėtinai neblogai atspindi tam tikrus alkio įšalimo ir aušros aspektus... dabar kai turim ir kitokių projektų manau AĮA bus vienintelis statiškas ir klausytojam stabilios ir aiškios krypties projektas nekintančiu pavadinimu...
??:Ar yra skirtumas tarp Alkis Įšalusiai Aušrai ir Auka Įšalusiai Aušrai (kažkodėl man būtent taip norisi tarti šį pavadinimą) arba Anarchy In Alabama?
Tron: skirtumai visada yra, vieną kart galbūt daugiau alkio, kitą syk daugiau aušros, o trečią syk galbūt alabamos albinosų anarchija AAA.
Levas: Taip, žinoma, kad yra. Auka taipogi kelia savų minčių. Ant anarchijos Alabamoje tai man kažkaip nusispjaut. Auka Įšalusiai Aušrai bus tuomet, kai dėl tos siekiamos akimirkos paaukosiu visa kita. Kai žinosiu, kas tai yra „visa kita“, tuomet gal galėsiu pasakyti, kas yra ta Auka Įšalusiai Aušrai. Galbūt tai bus mano paties kūnas, kai nurimsiu toje šaltoje ir vientisoje būsenoje. Tada jau nieko neįvardinsiu kaip aukos. Galbūt įvardins kas kitas. O gal ir ne.
??:Kam dar jaučiat alkį?
Levas: Oi daug kam. Įvairiems gyvenimo stimuliantams. Pradedant pačiu tikriausiu alkiu, kada norisi valgyt ir pamažu einant to alkio skale. Na, kas apskritai yra alkis? Tai yra būsena, kuomet vienuose ar kituose nerviniuose centruose atsiranda tam tikrų medžiagų stygius. O šiaip tai labai daug sakantis žodis, jei neprisirišus vien prie fiziologinės jo prasmės. Alkis-troškimas-svajonė-ilgesys... Kiekvienas savo noru atliktas žingsnis yra savotiškas vienokio ar kitokio alkio tenkinimas. Magiškos būseną kaitaliojančios substancijos, skaitalai, šnekos, garsai... Per daug kam jaučiu alkį, kad galėčiau čia tai įvardinti.
Tron: moterim ir alkoholiui beveik visada (bent jau aš :)
Mačiau gyvai jus vienintelį kartą per Perineum 5 metų minėjimą. Ten vyravo žiemos, sunkumu/naštos (atsižvelgiant į video, beje koks tai video?) tematika. Iš to bandau suprasti kad AĮA nesigretina prie šiltus jausmus keliančios ambient muzikos, taip? Tuomet kaip jūs tikitės jūsų muzika turėtų veikti klausytojus?
Tron: video buvo Stan Brakhage - dog star man, kadanors būtų gerai padaryt 'tribute' pasirodymą šitai neelinei experimentinio kino asmenybei, manes asmeniškai nelabai domina komfortas, kvailos masinės pramogos ir panašūs dalykai, man mieliau pasijust degradu geriant nuo pat ryto rūsyje šnapsą su keletu žmonių, arba lėkti žiemą į mišką nakvot su rateliu žmonių, manau tie dalykai duoda žymiai didesnę naudą savęs pažinimui, visuomenės pažinimui, ir tuo pačiu pamatyt ką ir dėl ko darai. Manau gerai pajust stingdančia ramybę tarp begalinių gyvenimo chaoso pliupsnių. 'Šilti' dalykai man primena kvailumą, kurdamas tiek aš tiek (manau)levas nenorim suteikt patogumo klausytojui.
Levas: Na taip, šilti jausmai tai gana subjektyvi sąvoka. Bet suprantu, ką turi omeny ir sakau, kad tikrai ne, nenešame šiltų jausmų. Apskritai nemėgstu tokios muzikos, kuri „neša šiltus jausmus“. Stoviu nugara į tuos atlikėjus ir man taip labai patinka. O kaip muzika turėtų veikti klausytojus tai čia vėlgi... Kiekvienas savaip pergyvena muziką. Aš manau, jei ji apskritai veikia, tuomet džiaugiuosi. Tiesiog reikia pasistengti. Tai gal kiek panašu būtų į tai, kad pasirodymo metu neši rankoje raudoną ornamentuotą dėžutę. Neši ją ir stabteli prie kiekvieno. Vieni bijo paimti, kiti drąsiai puola atidarinėti ir domisi (nežinia kas ten – gal skaudės, gal bus malonu), treti pasijuokia chi chi cha cha ir nusisuka. Įvairių žmonių yra ir kiekvienas reaguos savaip. O iš žmonių aš jau senai nieko nebesitikiu. Nesvarbu ar tai klausytojas, ar tai girdėtojas, ar tai kurčnebylis valkata, pasirodymo metu stovintis žemyn galva prie galinės sienos.
??:Ar yra kažkokia pagrindinė žinia, idėja kuria nešate su savim? Gal galima būtų sužinoti tekstą kuri tamsta Levai skaitei pasirodymo metu?
Levas: Kiekvienas pasirodymas yra atskiras ritualas ir ruošiamės tiktai jam. Daugiau nekartojame prieš tai grotų garsų/melodijų/tekstų. Tad ir žinia, idėja kaskart kiek keičiasi, bet aš nenorėčiau jos komentuoti. Tai siejasi su pavadinimu ir tai yra iš dalies tie kontrastai ir sandūros – materialinio ir dvasinio pasaulio, archaiškumo ir modernumo. Ta akimirka. Momentas. Tekstai tai dalis pasiruošimo pasirodymui. Kai jie būna, užrašau žodžius į„špargalkę“ , o pasirodymo metu jieyra suplėšomi ir sunaikinami. Pradžioje pasirodymo buvo S. Becketto novelė „Uola“, o gale pasirodymo – paties rašliava apie žmones be namų ir su nepasiekiamais tikslais.
Tron: Pagrindinė idėja atsibust miške žiemą aušroje, arba konkrečiau trumpam pajust stingdančią šalčio ramybę pervirtimo momente, galbut dažniausiai nepatogią ir nelabai malonią ar neramią, bet įspudingą bet kuriuo atveju. Sunku vertint iš šono idėjas pagrindines, manau publika tai suvokia konkrečiau negu mes, mes tiesiog darom tai kuo 'tikim' ir rodom ką norim parodyt. Manau pavadinimas ir pasirodymas pasako daugiau negu galima čia būtų 'vartyt'.
??:Dabar apie techninę pusę, tame pasirodyme mačiau, jog naudojate vien tik elektroniką, tačiau galbut kažkokie semplai buvo sukurti naudojant tradicinius (styginius, pučiamuosius, perkusiją) muzikos instrumentus? Ar gal tiesiog kyla noras, būtinybe ateityje naudoti?
Tron: Buvo kažkada naudojama truputi, ir manau tikrai bus naudojama vis daugiau gyvų instrumentų.
Levas: Buvo šiokių tokių minčių pajungti daugiau instrumentų, o viename pasirodyme dalyvavo dūdelė. Tačiau tai buvo laikinas kryptelėjimas. Gali būti, kad atsiras kokių nors gyvų instrumentų, tačiau kaip atsiras, taip gali ir pranykti, kai pasirodys netinkami sekančiam pasirodymui. Būtinybės tikrai nėra. Buvo viename koncerte leistos senovinės lietuviškos dainos, kitur dar kokie tai motyvai, bet tai buvo tiesiog priemonė galutiniam tikslui įgyvendinti ir pasiekti rezultatą.
??:Kaip vyksta kūrybinis procesas? Ar tam reikia kažkokių ypatingų aplinkos sąlygų, sąmonės būsenos?
Levas: Na, tas kūrybinis procesas yra non-stop. Mėnesis po mėnesio, diena po dienos. Ateina momentas, kuomet kažkas inspiruoja – žodis, garsas, veiksmas ar dar kas. Tai pamažu nusėda ir galiausia išlenda vienokiu ar kitokiu pavidalu. Tai, ką sugeri, tą atiduodi atgal. Nebūtinai tai turi būti gera ir tyra. O mūsų kūrybinis procesas vyksta atskirai. Paskui susitinkame sudėlioti viską į vietas ir nušlifuoti kampus. Va tamstos koncertui Perineum buvau susiruošęs programą, bet kompas ėmė ir nusprogo ir ką, teko suktis. Va tau ir ypatingos aplinkos sąlygos ir sąmonės būsenos.
Tron: Sąmonės būsenų dažniausiai reikia panašių, greičiausiai reikia panašios nuotaikos, bet ji neretai kurybos procese susitapatina... manau kad nemažai esminių dalykų suvokiam panašiai, tad papildomų ypatingų susigretinimo/susitapatinimo tikslų nematau.
??:Kaip svarbu ritmas AĮA kūryboje?
Tron: Jo atsiradimas priklauso nuo sąmonės būsenų/nuotaikų, jis nebūtinas ir neprivalomas.
Levas: Nežinau. Man jis apskritai nesvarbus, o dažnai pagaunu paskutiniu metu save, kad ritmingos muzikos apskritai nepernešu. Gali būti mūsų kūryboje tam tikri pulsavimai, sąskambiai garsų ar sąskambiai galvoje, kuomet pasidaro kažkas ritmiška, bet man tai tikrai nesvarbu ir neįdomu.
??:Kur ieškote įkvėpimo? Ar atvirkščiai - jis jus suranda?
Levas: Hm. Na, jau minėjau kiek aukščiau. Kiekvienos dienos tam tikros sustabdytos minutės yra įkvėpimas. Kartais būna kokių nors keistų ar tiesiog šiaip estetiškai gražių vyksmų, kurie tampa įkvėpimu. Bet man tai nėra taip, kad va, pamačiau sulinkusi medį, dabar eisiu, sukursiu muzikėlę apie tai, koks jis gražus. Tai tiesiog nusėda kažkur, vietomis tai konfrontacija mano vidaus su išoriniu pasauliu, vietomis tai simbiozė ir savotiška meditacija. Galų gale tai gali būti frazė knygoje ar sustabdytas kadras filme. Tai va dabar ir suku galvą kaip čia yra. Faktas, kad neieškau jo. Nežinau ar apskritai kada nors ieškojau. Tam tikri vyksmai sukelia tam tikras mintis, kurios tampa įkvėpimu ir tiek.
Tron: Kol turim ką pasakyt(parodyt) tai tą ir darom.
??:Turbūt jūsų mirties etalonas būtų sušalti negyvai sniego pusny kurnors Čepkelių raiste?
Tron: Čia būtų tikrai gerai! mano mirties etalonas būtų aukštai kalne gyvent kurį laiką ir pamatyt kaip koks meteoritas nušluoja viska :)
Levas: Pagal idėją tai taip turėtų būti, bet šiaip Čepkelių trauktinė visai skani. Ypatingai su šalta arbata. Ir palyginti nedaug tekainuoja. Mano idealus mirties įsivaizdavimas – greita mirtis. Nesvarbu ar Čepkelių raiste ar su Čepkelių buteliu. Nemėgstu ilgų procedūrų ir atsisveikinimų.
??:Gal trumpai arba nebūtinai apie muzikines, knygų, filmų įtakas, kurios veikia (arba nebūtinai) AĮA kūrybą?
Levas: Net nežinau. Tiesiogiai muzika neveikia mūsų kūrybos, manau. Tikrai, va, pirmas sykis kuomet taip pagalvojau, bet niekada nebuvo taip, kad kažkas iš to panašaus garso labai patiktų ir svajotume taip pagroti kaip „jis“. Literatūra – filosofija, lietuviška grožinė literatūra, folkloras, absurdas, mistika... Daug jos. Nežinau, mano nuomone niekas tiesiogiai neveikia kūrybos. Tai yra gyvenimo būdas daugiau, kurį galima aprašinėti arba ne. Filmai vėlgi įvairiausi ir dėkingas Tronui už kartais mestelimus jo atrastus eksperimentinio kino perliukus.
Tron: AĮA yra tam tikri asmenybės gabaliukai, negalėčiau sakyt kad AĮA kūrybos neįtakoja niekas... Bet vis vien tai susiję daugiausia turbūt su žiema(dvasiniu sąstingiu taipogi), miškais ,alchemikais ir kažkiek elementaria gyvenimo mistika.
??:Ambientas daiktuose ar kituose gyvenimo/mirties reiškiniuose jūsų akimis?
Tron: Iš esmės matau pasaulį juodai ir baltai, visuose daiktuose ir reiškiniuose yra ambiento, kaip ir yra rūpaus chaoso ir netvarkos, tarkim einant pro visiška masovkę kartais perduria smegenis virbalas ir jautiesi visiškam ambiente, sunku išsireikšt, bet manau suprantat apie ką aš.
Levas: Na ambientas. Pats žodis. Tai yra aplinka. Tai, kas supa mumis. Daiktai vienaip ar kitaip ir yra tas ambientas. Daug kas apčiuopiama ir pajuntama ne vien tik vizualiai/materialia/fiziškai. Daug kame slypi šis tas giliau. Taip ir su viskuo aplink. Ne viskas yra taip kaip atrodo akims. Ne viskas yra taip kaip atrodo tau. Viskas yra taip, kaip atrodo man. Šią akimirką, šią sekundę. Visas pasaulis yra tai, kaip matau savo akimis. Tad... Nežinau ar atsakiau.
??:Jūsų požiūris į dabartinę Lietuvos drone/ambient muziką. Kokios tendencijos vyrauja, ypatumai, kas įdomaus, kas kelia nuobodulį, kas šviečiasi ateity?
Levas: Tiesą pasakius neitin domiuosi ta scena. Yra keletas gerbtinų žmonių, kurie kuria tai, kas man patinka – Seagull Overseas, R_S, Lys, Girnų Giesmės, Drama (jei jis telpa į šituos rėmus). Gera, kai žmogus turi ką pasakyti ir tą pasako. Nesinešioja užanty akmens ar aukso luito ir neslepia jo, bet tuo pačiu ir neDARO muzikos vien turėdami tuos ketinimus, kad DARYTI. Lietuvoje kol kas tai nelabai matosi (aišku gal aš nematau), manau, ir tai džiugu.
Tron: Man patinka lietuviška scena. Gal per mažai yra galimybiu tiem kas daro išlyst truputį aukščiau (iki tokio lygio kad pagrot kažkur), manau darančių žmonių yra nemažai, tiesiog nesuprasi kodėl jie taip labai pasislėpę... O kas nuobodu, tai standartiniai atgroti dalykai, aš esu TAS ir grosiu TAI (ką grojau jau daug kartų ir vis tą patį)... užpisa... aišku pastebiu tendenciją, kad nemažai kūrėjų pradeda groti unikaliai, ty unikalias programas renginiams, bet jei kas groja po keliolika kartų per metus nu tai nekaip tai atrodo... kažką pagamino štampuoja pakeitę raidę A į Z ir tiek... nemanau kad atlikėjas gali kokybiškai pagrot daugiau 3-5 renginių per metus, o tie kas žiūri prastai į savo kūrybą ir klausytojus... na tai ką aš galiu pasakyt....
??:Kur dingsta garsas, kodėl jo nelieka?
Tron: Be garso irgi būna gerai, jei reik garso ieškai garso... o kodėl vieni garsai labiau klausos nei kiti... nežinau!
Levas: Kai dingsta išoriniai garsai ir nebegirdi ausimis jų, jos kažkokiu būdu apsisuka ir pradeda klausytis to, kas tarška viduje. O šiaip garsas egzistuoja visada. Nesu buvęs kosmose dėl to negaliu papasakoti kaip yra, kai būna visiškai tylu. Dabar pati tyla įgavusi keistą reikšmę. Reikia tik geriau įsiklausyti.
??:Pats nepriekaištingiausias garsas, garso šaltinis pagal jus?
Levas: Jei norėčiau pasirodyti labai dvasingas ir įžvalgus, pasakyčiau, kad tai tyla ir nutaisyčiau protingą miną. Bet dabar net nežinau. Nėra tokio garso. Kiekvienas jis savaip gražus. Ne tik pas mus, bet apskritai kiekvienas garsas savotiškai žavus. Vienas labiau, kitas mažiau. Absoliutinti dalykų nemėgstu, tad negaliu atsakyti į šį klausimą.
Tron: Man patinka transformatorinės ir laidų ūžesiai, o kas link AĮA, sniego traškesys einant žiemą, jau naudojau tokius savo įrašytus semplus, bet dar naudosiu vėl! :)
??:Ar galima tikėtis oficialių savadarbių ar nebūtinai relyzų artimiausiu metu?
Tron: Manau kad galima, kai kurie projektai bus tik 'sceniniai', bet iš ambiento pusės manau kažkas išeis...
Levas: Net nežinau. Kol kas tai nėra planuojama. Jei tai gausis savaime – tuomet kažkas bus. Jei ne tai ne. Nors be abejonės, reikėtų įprasminti tą kūrybą kažkokiame vienokiame ar kitokiame pavidale. Reikės apie tai pamąstyti.
??:Galbūti jūs norėtumėt manęs kažko paklaust?
Levas: Šiai minutei ne. Ko gero norėsiu po valandos arba po dienos, bet jau bus per vėlu.
Tron: Kiek skirtingų zylių matęs? ką manai apie jų populiacijos tendencijas? kur švesi jėzaus gimtadienio afterparty?
Kol kas tik dvi manau, visai neseniai mačiau baltagalves zyles, be galo gražios. Man ypač įdomu ir malonu jas stebetį miesto ar priemiesčio miškeliuose kur kitu paukščių apart zylės (na aišku dar bukučiai, geniai, kėkštai ir varnos) nelabai pastebėsi.
Dėl Jėzaus gimtadienio tai švenčiu ją kasdien ir visur.
??:Jums labai tinka būti plikiems. Kodėl jūsų kaukolės tokios idealios formos. Ar nesusimastėt kad savyje turit labai gerų genų? Tuomet ką su jais veiksite?
Tron: Ačiu už pagyras. Niekad gyvenime nebuvau plikas, bet va prieš kurį laiką nusiplikinau ir labai patiko, ypač žiemą kai šaltis kandžioja smegenagubrio kraštus... taipogi plikas žmogus atrodo nuogesnis ir nuosirdesnis, gal dėl to pliki žmonės atrodo agresyviau? Jei ir turiu gerų genų tai norėtus juos kurnors pasėt :) tik kol kas nenusimato, dirva kažkokia... supuvus...
Levas: Ne, nemanau, kad turiu savyje kažkokių labai gerų genų. Tiesą sakant savo genetinę liniją planuoju nutraukti ties savo iškeliavimu anapilin. Šiai dienai mano planai negrandioziniai, bet tokie. Tu manęs pliko nesi matęs. Bet aš tau irgi kiek simpatizuoju.
??:Galiausiai visa tai ka norėjot išsakyt, bet neatradot tam vietos šiame interviu:
Levas: Dėkui už susidomėjimą ir interviu. Smagu buvo pusdienį darbe praleisti atsakinėjant į klausimus. Laikykis.
Tron: Alternatyva liogei ir lašišai bunda, kartos keičiasi turbūt...
