 |
ARMA : Ar jaučiat Dievą? Koks jis dabar.
SKOLIS : Žinoma, neišvengiamai. Manau, kiekvienas kūrėjas vienaip ar kitaip jį jaučia. Tiesiog gal ne kiekvienas susimąsto, kur ir kaip jis jaučia tą Dievą. Be to, argi mūsų bendra Seagull Overseas ir Haeiresis kūryba to neatskleidžia?(:
Leidžiu sau spėti, kad Dievas yra toks pats kaip ir buvo visada.
KIRAS : Tikriausiai jis snaudžia arba turi juodą humoro jausmą. Nežinau kiek jaučiu dievą, bet jaučiu nuolatinį vidinės ramybės siekį. Manau jog ji yra tai, ko link mes visi judame. Ir tomis retomis auksinėmis akimirkomis kai ji mane paliečia aš jaučiuosi pilnas, išbaigtas. Kam patinka, gali tai vadinti dievu.
ARMA: Taigi, katik pasirodė jūsų splitas, tai pirmi jūsų darbai išleisti oficialiai, taip? Kas buvo iki tol, kaip kito jūsų kūrybos kryptis ir t.t. Ir pan.?
SKOLIS: Bent jau mano atveju, taip. Iki tol viskas buvo įdėjų lygmenį. Haeiresis įdėją ilgai nešiojau savo galvoje, netgi dar gerokai prieš tai, kai ėmiausi mokytis groti gitara (praktiškai, kas ir pastūmėjo to imtis) Nuo tada, kai pradėjau kurti iki dabar, mano kūrybinis mąstymas ir požiūris pasikeitė, gal ne radikaliai, bet vistiek gana ryškiai. Aš turiu sukūręs nemažai medžiagos, kuri tarsi ir turėjo būti Haeiresis, tačiau didele dalimi tai buvo ieškojimas, to ką iš tikrųjų aš norėčiau padaryti. Jeigu kalbėti konkrečiau, mano muzika anksčiau buvo melodingas juodmetalis, turintis gan specifinį skambesį, įkvėptas grupių kaip Emperor, Thorns, Myrkskog, Dissection, Sacramentum, Dark Funeral, blah, blah… Apie trejetą metų tik kūriau, bet nieko neįrašynėjau dėl įvairių priežasčių. Tačiau tai, ką ruošiu užbaigti ir paviešinti artimiausiu metu, įeis tik trys kūriniai iš to laikotarpio, vien todėl, kad jie yra pakankamai kompoziciškai išbaigti ir kažkaip dera prie bendro viso leidinio tūrinio.
KIRAS: Tiesa. Tai kolkas rimčiausiai išleistas Seagull Overseas įrašas. Žinau, jog tai debiutinis relyzas ir Haeiresis.
Iki tol Seagull Overseas buvo tik namudiniai eksperimentai. Žinoma, taip yra ir dabar, tačiau ankstesni įrašai buvo skirti daugiau sau ir draugams. Visgi ankščiau ar vėliau norisi būti išgirstam ir pajusti savo kūrybą kažkur "užfiksuotą". Įdėjimas į internetą ir galimybė parsisiūsti nemokamai šito išbaigtumo jausmo iki galo nesuteikia.
ARMA: Kirai, tu juk esi tokiu projektų/grupių atstovas kaip KARMA JAWLESS, DIRTY SANCHEZ, ANAL SAFYRA... (papasakok apie juos) bet SEAGULL OVERSEAS mažai turi ko bendro su aukščiau išvardintais grind/shit projektais, taip? Tai kame reikalas? Ar S.O. Tai tavo susidvejinusios asmenybės padarinys, ar tavo filosofinis akmuo, ar tiesiog kelias į “rimtus žmones – industrialščikus”, ar dar kas?
KIRAS: Aš toks žmogus, kuriame nuolatos verda daugybė minčių ir jausmų, kurie neretai būna prieštaringi. Dėl to ir
dalyvauju, net keliuose (dis)muzikiniuose projektuose, nes kiekvienas
jų padeda man išreikšti dalį savęs, atrasti harmoniją. Esu Grind grupės KARMA JAWLESS vokalistas, noisecore grupės ANAL SAFYRA gitara ir vokalas, bei pilnas vieno-žmogaus-manęs cyber/shitcore projekto DIRTY SANCHEZ šūdų frontas. Yra dar keletas projektų, bet apie juos kolkas nekalbėsime. Kiekvienas jų man yra svarbus ir į kiekvieną jų įdedu visą širdį, todėl manau, kad nuodugniai juos perklausius galima pažinti dalį manęs. O tai ypač galioja SEAGULL OVERSEAS. Visai nesutikčiau su teiginiu, kad
tai kelias pas industrialščikus. Ta scena nelabai domiuosi ir tikrai neketinu ten veržtis. O (daug daugiau nei) susidvejinusi asmenybė ir filosofinis akmuo,- labai gražūs variantai, esantys arti tiesos. Tai kaip tamsiausių minčių, jausmų ir potyrių išprojektavimas, padedantis susikaupti, pergyventi ir sustiprėti. SxOx man pačiam yra savotiška tamsi meditacija,
padedanti ieškoti to užsnigto kelio, vedančio į vidinę ramybę.
ARMA: Sauliau, tu taipogi labiau susijęs su metaline muzika, taip? Taigi, kodėl tokia kryptis (HAEIRESIS)?
SKOLIS: Prieš gerus keletą metų susidomėjau industrinės/eksperimentinės muzikos žanru. Naturaliai ėmė formuotis noras kažkaip sukergti tai su metalų savo kūryboje, tačiau dar neturėjau žalio supratimo, kaip tai yra kuriama. Ėmiau klausyti ir eksperimantalesnės metalinės muzikos. Apskritai ekstremalaus metalo žanrui būdingos stereotipinės temos (politika, antireligija, dažniausiai bekryptė neapykantą, šėtonas) niekada iš tikrųjų nekorialiavo su mano pasaulėjauta, o eksperimentinė muzika šiuo atžvilgiu pasirodė aktualesnė, gilesnė ir žymiai konceptualesnė. Nuo pat pradžių norėjau sukurti Haeiresis savitą skambesį, padaryti taip, kad mano muzikoje šie žanrai papildytų vienas kitą, tačiau tikrai negalėjau numatyti, kad kada nors kai kurie kūriniai ims ir pasirodys tiktai kaip dark ambient pobūdžio garsynai. Pirmas toks bandymas įvyko, kai su kolega Vanagu pas mane šventėm naujametį. Jis buvo atsivežęs bosinę gitarą. Jos pagalba buvo sukurti belekokie triukšmai, kurie vėliau apdoroti tapo “Harass the Souls” kūriniu. O dar vėliau, atnaujintas ir patobulintas, jis atsidūrė splite jau “Run from the Sound of Harassed Souls” pavadinimu.
ARMA: Kaip jūs žiūrit į lietuvišką noise/experimental/ambient padangę? Ką išskirtumėt ką išpeiktumėt, ant ko padėtumėt ir prieš ką nuimtumėt? Turiu omeny tiek projektus, aktyvistus, tiek aplamai bendruomenę.
KIRAS: Tiesą sakant nelabai galiu kažką pavaryti ar paliaupsinti, nes nelaikau savęs šios scenos atstovu ar žinovu. Tikrai nesijaučiu galįs kažką kritikuoti ar objektyviai vertinti. Haeiresis čia tikrai daug labiau nusimano, tad atiduodu žodį jam.
SKOLIS: Žiūriu teigiamai. Man miela tai, ką sukuria lietuviai šiame žanre. Nors pati scena, jeigu ją taip galima vadinti, visai nedidelė, tačiau tikrai savita net ir pasauliniame kontekste. Tokie vardai, kaip Girnų Giesmės, Oro!Oro!, Donis, tikrai yra žinomi ne tik Lietuvoje. Šis scena su laiku pastebimai auga. Nors daugelis projektų gan užsisląptinę, tačiau tikiu, kad turi ką pasiųlyti klausytojui. Be abejonės, norėčiau išskirti Seagull Overseas kaip savotišką pionierių Lietuvos kontekste. Tai pirmas projektas, paremtas visai kitokia tematika, nei yra įprasta mūsų šalies eksperimentatoriams.
ARMA: Kas iš užsienio noise atlikėjų klausomiausi pastaruoju metu?
KIRAS: Pastaruoju metu noise'o nelabai ir klausau. Gal daugiau noisegrind'o... O šiaip tai klausau tikrai įvairiausios muzikos nuo seno country rock'o iki šlykščiausio harsh noise. Manau, kad minčių geriau semtis iš įvairių žanrų, tobulėjant visapusiškai, ir kaip muzikantui ir kaip asmenybei, o neužsiciklinti ant kažkokio vieno stiliaus ir visąlaik tik jį varyti. Judėjimas - nuolatinė paieška, todėl man nepavyksta taip išlaikyti nuotaikos, kad klausyti kažko labai konkretaus. Beabejo yra tai, kas patinka labiausiai ir kryptingumas visados išlieka. Mano atveju tai grindas, metalas... Todėl šių stilių užsienietiškų grupių ir klausau nuolatos.
SKOLIS: Daugiau ambient ir industrial. Paminėčiau Lustmord, Inade, Kammerheit, Atrium Carceri, MZ.412, Sephiroth, Megaptera, Des Esseintes, Desiderii Marginis, Raison D’etre, Northhaunt, In Sloughter Natives, Karjalan Sissit, Visions, Post Scriptum, Maeror Tri, Bestia Centauri. Iš žiauresnių Control, Survival Unit, IRM, Fire in the Head, Sektion B, Deadwood. Ne tiek ir daug.
ARMA: Ką apskritai (arba kvadratiniai) jūs atrandate noize? Žinau vieniems tai iškrova, kitiems stiprybė, energijos šaltinis, tretiems kančia, o kaip gi jums?
KIRAS: Manau viskas ką tu išvardinai tinka apibūdinti noizo poveikiui. Be to neužtektų pasakyti, kad tai tik viena arba kita, nes noizas - taipogi labai plati erdvė, kurioje gali tilpti ir persipinti daugybė išgyvenimų ir emocijų. Man tai priklauso nuo vidinės savijautos, nuotaikos. Vieną dieną tas pats įrašas gali įnešti į mane chaosą, neapykantą, sprogstančią mizantropiją ir nevaldomą norą naikinti, kitą dieną jis gali sustatyti viską į vietas ir pasakyti man, kad "yra taip ir taip". Kartais patys destruktyviausi garsai leidžia taip blaiviai ir ryškiai viską pamatyti, kad perklausęs albumą pasijunti protingesnis ir brandesnis, negu prieš paspausdamas "play".
SKOLIS : Kartais tai gali būti ir iškrova ir stiprybės šaltinis tuo pat metu. Daug priklauso nuo emocinės ir psichologinės būsenos, tačiau tai daugiau liečia jo klausymą. Neretai noise spontaniškumas ir chaotiškumas man pakelia nuotaiką, kaip bebūtų keista. Tačiau noise yra visokio ir daug. Bendrai apie jį šnekėti negalėčiau, nes šiame žanre aš dar esu žalias. O jeigu kalbėti apie kurybą, spėju, tiesiog yra įdomu su juo žaisti, ir galu gale gauti keista, dažniausiai netikėtą rezultatą.
ARMA: Garsų šaltiniai naudojami jūsų kūryboje, kokie,kaip, kodėl?
KIRAS : Aš naudojų keletą neįpatingų kompiuterinių programų ir viską ką randu po ranka. Pats įrašinėju semplus, o kartais tiesiog pavogiu juos iš interneto. Seagull Overseas yra visiškai neprofesuionalus, naminis projektas, visų pirma daromas sau. Todėl per daug nesuku sau galvos dėl proceso. Man daug įdomiau išgirsti rezultatą. Tuo pat SxOx yra ir visiškai eksperimentinė muzika. Įrašinėdamas kokį barškantį buities įrankį aš net nenutuokiu kaip tas garsas skambės mixe ir prie kokios nuotaikos kėlimo jis prisidės. Aš tiek pat esu SxOx klausytojas kaip ir kūrėjas. Kitiems gal svarbiau būtent kaip išgaunamas jų noizas. Man svarbesnė emocinė/lyrinė žinutė: kokie kyla vaizdiniai ir mintys, kaip jautiesi prieš ir po. Ką "išsineši" iš tokios muzikos, ką išmeti, o ką norisi pasilikti.
SKOLIS: Tai ir skaitmeninis “noizas”, garsisnis supančios aplinkos fiksavimas, gitara, Visą tai stipriai apdorojama iki tokio lygio, kada tampa nebepanašu į tai, kaip atrodė pirminis signalas.
Aš naudoju Steinberg Cubase SX. Kolkas jos pilnai užtenka mano darbui. Kaip ir kolega Kiras, neretai pasinaudoju tuo, ką turiu po ranka, na, o prireikus pasigaminu, ką galiu.
ARMA: Tai visgi ar sulauksime jūsų gyvo pasirodymo kada nors?
KIRAS: Manau, kad ne. SxOx yra "negyvas" projektas. Kūrybinis procesas yra intymus ir neužtikrintas. Žinau, kad eksperimentavimas gyvai neatneštų man to paties pasitenkinimo tad gal geriau užleisti vietą tiems kurie tikrai moka tą daryti, o svarbiausia - nori. Žinant koks esu permainingas ir pats-savęs-nepažįstantis, gali būti, kad ateityje pakeisiu savo nuomonę ir siekius, tačiau kolkas to daryti tikrai nenoriu ir neketinu.
SKOLIS: Abejoju. Neturiu nei visos tam reikalingos aparatūros, nei gerai žinau, kaip gyvai atliekama eksperimentinė muzika. Tiesa sakant, žymiai labiau esu suinteresuotas gyviems pasirodymams paruošti “metalinį” Haeiresis, bet ir šiuo atveju stirkso didelis klaustukas “kada”.
ARMA Papasakokit kiek apie patį splitą, kaip kilo idėja kooperuotis, kodėl pasirinkote būtent “urban decay” temą, kodėl? Kas įtakojo? Gyvenimas didmiesty? Gal plačiau apie “urban decay”?
KIRAS: Su Sauliumi a.k.a. Haeiresis susipažinome visai netikėtai, vieną pagiringą vidudienį, draugų grupės Inquisitor repeticijoje. Tik susipažinę radome bendrą kalbą. Jis buvo girdėjęs mano albumą Night Shift ir truputi parodė man savo įrašų. Man iškart patiko tai ką išgirdau todėl daug negalvojęs ir pasiūliau - "davai darom splitą". Mintis gimė taip ekspromtu, o rezultatas pavyko tikrai brandus ir esu juo labai patenkintas. Su Sauliumi ir dabar randam bendrą kalbą, turim panašių pomėgių ir interesų, tad be to, jog tapome draugais, galvojame ir apie bendrą kūrybą ateityje.
Manau, kad SxOx ne visai tiktų priskirti vien urban decay tematiką. SxOx - tai daugiau žvilgnsis į žmogaus vidų, tamsiausių jausmų istorijos pasakojimas, fatališka nelaimė, suvisuotinta asmeninė tragedija. Gyvenimas didmiestyje žinoma įtakoja tokią kūrybą, elektrinės šviesos, pilki pastatai... Man labai didelę įtaką padarė darbas naktinėje pamainoje. Būdavau atsidūręs visiškai vienas, tamsioje industrinėje aplinkoje. Maždaug kilometro spindulių nebudavo jokių žmonių. Turėjau nemažai laiko pabūti su savimi ir tamsa, kur kartais tapdavo gasdinančia pabaisa, o kartais - geriausia drauge, kurioje gali pasislėpti.
Taip pat mane labai įtakojo siaubo filmai, kurių žiūriu begales ir aišku kultinis kompiuterinis žaidimas Silent hill, kurio dėka dabar ir paprastą dieną, tuštesnėse vietose išmokau matyti rūką ir pasijusti paskutiniu žmogum žemėje. Nepakartojamas jausmas. Iš kai kurių kurinių pasisavinau siaubo ir ramybės jausmų kokteilio įdėją. Toks kontrastas sukelia itin unikalią patirtį.
SKOLIS: Kiras iš esmės jau papasakojo visas aplinkybes. Šitas splitas man gavosi tarsi išsivadavimas iš tų kūrinių, kadangi nebuvau numatęs leidinio, kuriame galėčiau juos patalpinti. Iki šiol truputi stebiuosi, kaip man pavyko (tikiuosi) iš tokių skirtingų kūrinių sukurti vieningą visumą. Aš taipogi labai džiaugiuosi šiuo darbu. Nors mūsų kūryba ir skiriasi, pilnai tikiu, kad šiame albume mums pavyko sukurti organišką ir įtaigią atmosferą. Aš netgi labiau linkęs šia medžiagą vadinti ‘soundtrack’u”. Ir tai nėra vien tik mano pastebėjimas
Na, aš asmeniškai Vilniaus didmiesčių nepavadinčiau(: “Urban decay” estetika man jau seniai yra įdomus reiškinys. Jo reikšmę galimą interpretuoti įvairiai. Vieniems tai tarsi ir mūsų socialinio nykimo paradigma, kitiems nebūties, ar net kitos realybės manifestacija. Tie kas yra žaidę ką nors iš Silent Hill serijos, pastebės šias paralėles. Tai yra erdvė, kurioje subjektas yra paliekamas su savimi. Visa savo vidine našta. O per to vieno asmens prizme parodoma globalinio mąsto drama ar net tragedija. Čia būtinas abstraktumo faktorius, kuris leidžia klausytojui savaip pajusti ir interpretuoti tą tūrinį. Iš to aš ir semiuosi daug įkvėpimo Haeiresis kūrybai. Man svarbus tas surealumo aspektas. Jį stengiuosi perteikti tiek muzikaliai, tiek ir vizualiai.
Dar grįžtant prie bendro Haeiresis ir Seagull Overseas darbo, galiu patikinti, kad juo šių projektų o ir mano bei Kiro bendradarbiavimas ateityje tikrai nepasibaigs.
ARMA: Palyginkit Vakarų Europos scenas su Lietuvos, Rusijos, kaip manot kokie skirtumai, trūkumai, privalūmai?
KIRAS: Apie ambient/industrial ir vėl ne kažin ką galėčiau pasakyt. Bet matau kokia situacija yra su grindu, metalu. Su chebra kasmet varom į grind'o festivalį Obscene Extreme, Čekijoje ir ten matome jog didelė europos dalis alternatyvios muzikos kultūroje pažengusi daug toliau negu Lietuva. Manau jog vėliau tai įvyks ir Lietuvoje, bet tokiems kaip mes to norisi jau dabar. Gaila, kad nestandartinės muzikos daigai pas mus dygsta tikrai sunkiai. Nežinau ar galima dėl to kažką kaltinti, matyt tai natūralus procesas ir jį dirbtinai skatindamas jam pakenktum, bet ištiesų, tie kurie tikrai nuoširdžiai domisi, randa ką veikti ir čia. Ką tikrai galime padaryti tai nebūti vien tik vartotojais ir jei jau nesugebame pastatyti, tai bent jau stengtis palaikyti, tuos kurie nori tą daryti. Lietuvoje tikrai yra potencialo ir ankščiau ar vėliau ir mūsų altenratyvi scena tikrai galės puikuotis prieš daugelį
SKOLIS: Skirtumas didžiulis, kaip bepažiūrėjus. Tarkim, jokio kito projekto, išskyrus Reutoff iš Rusijos nesu girdėjęs. Nieko nežinau apie tenykščią sceną, todėl negaliu jos vertinti. Lietuvių sceną jau trumpai aptariau, o Vakarų Europa, suprantama pirmauja dėl įvairių aplinkybių. Metalizmuose, visgi, esu gal labiau išprusęs, tačiau apie tai reikėtų plėstis labai daug, o be to, kad kalba čia vis tik eina apie “noizą” tai būtų ir bereikalinga
ARMA: Jūsų ateties planai?
KIRAS: jau paruostas materialas splitui su Tortured By Turtles. sis stuffas irgi bus labai idomus/ eksperimentinis. Jei viskas pavyks yra svaja isleisti si splita vinylo pavidalu, bet kolkas tai dar palanai. Veliau galvoju padaryti daugiau alternatyvinio popsiuko, o ne tradiciniu "tamsybiu". Gal net suruosti atskira albuma siems alternativiems trekams. O siaip tai rytojus parodys, kas saus man i galva. Todel daug prognuozuoti ar zadeti nesiruosiu. zinau tik, kad ateitis bus tamsi. Ir ji neisvengiamai arteja.
Apie kitus ateities planus nematau reikalo kalbeti. Gal reikes pasikarti.
SKOLIS: tai kad apie tai lyg ir viska pasakiau.
SEAGULL OVERSEAS :
http://www.myspace.com/seagulloverseas
HAEIRESIS:
http://www.myspace.com/HAEIRESIS
