 |
!!: “Kas sena, užmiršta, bet neišnykę. Gelianti viduje patirtis, intuicija, nuojauta, “aklas” ėjimas.
Pagrindinė mintis, konceptualus pamatas yra prikelti, skleisti mintis iš gilių etninių šaltinių (šulinių), kurie užgožti šiuolaikinio gyvenimo būdo, technologijų, socializacijos, ir t.t.. Netiesmukiškai įvedamos senosios pajautos, atveriamas juslinis kelias mintims, fantazijoms, savęs nevaržant, neribojant. Savotiškas pabėgimas, Orakulo (pa)siekimas; išminties, instinktų, svajų, darbų harmonija. Su dalele mitų ir reminiscencijų...”.
??: “Žemei nusilenk” — taigi Wejdas visų pirma atiduoda duoklę Žemei taip? Kodėl? Kokia ji?
Darius: Šiame albume Žemę galima traktuoti ir kaip proveržį į universalią komunikaciją, ir kaip vieną iš galimų orientacijų siekiant archainio (pa)jautimo, ir kaip perėjimą į (mūsų) vidinę kontempliaciją, etc. Žinoma, tai yra (savotiška) duoklė/ pagarba jai... Akistatos situacija. Pasirinkome tokį konceptą dar ir dėl to, kad patiems reikėjo “prikelti” save. Bandėme integruoti Gaya — viso, kaip vieno gyvo organizmo idėjas. Manau, tai labai embinetinė tematika.
??: Jūsų kūryboje dominuoja 4 pirmapradžiai elementai tai žemė vanduo ugnis oras. Aš žinau kad jūs nepriklausot new age judejimui bet juk tai ne paprastas sutapimas ar ne? Anyway, kodėl taip yra?
Darius: Tiesą sakant, nelabai supratau klausimo (sorry, išlenda realūs mano senatvės požymiai ;-)... Taip, su new-age mums ne pakeliui, jokio ištirpimo šiame fenomene nėra. Labiau priimtinesni būtų daugybingumo diskursai, diaugiakalbišumas, įvairovė, pliuralizmas. Tačiau WEJDAS yra gana uždara, hermetiška pasaulėjautos “sąjunga”, individuacija. Mes kuriame savitą (garsinį) pasaulį, su stipriomis etninėmis sąsajomis, kurios ne būtinai yra tiesmukos, konvencionalios ir/ ar “grynos”. Žinoma, kad visa tai kuria new-age įspūdį. Bet mums svarbiau panerti į asmeninę, vizionierišką sąmonę (ar pasąmonę), kurti tokį ambient/ aplinkos garsų medžiagos, etninių nuojautų raizginį, o ne skelbti kažkokią žinią, ar pan.
??: Kartą aš galvojau kad tarkim skardžius paukščių balsus yra lengviau imituoti skaitmeniniu būdu — kompiuteriu tuo tarpu žinduolių, žvėrių balsai paprastai yra duslesni, grubesni ir pan? Ar tai nėra tai kad Wejdas naudoja (ar siekia naudoti) grubesnę materiją t. y. analoginę aparatūrą kaip teisingiausią būdą išgauti ar atrasti grubiosios materijos Žemės garsus?
Darius: Taip, tavo pastebėjimas/ praregėjimas įdomus (ir dėl garsų “konvertavimo”, ir dėl grubios materijos). Tačiau nemanau, kad, pvz., paukščių balsai yra “aukštesni” — galima išgirsti ir žemų tonų paukščių leidžiamų garsų, ar ne? Tas pats su žinduoliais... Aš prieš characteristca uniersalis.
Paradoksas, tačiau konkrečiai darbe “Žemės alsavimas” nenaudojome tik analoginių, gyvų garsų. Buvo ir dozė ((pa)ruoštos) elektro-akustikos, net elektronikos, manipuliacijų. Artimiausiuose projekto darbuose manome atsiriboti nuo e-medžiagos, nerti ir dirbti su analogine aparatūra, naudoti etnografijos metodus, kitaip diversifikuoti garo išgavimo ir panaudojimo būdus. Išliksime ištikimi savo (kūrybos) principams, garso estetikai, tarpdiscipliniškumo (jei taip galim išsireikšti) tvermei.
??: Ar nemanot kad šiuolaikinė laptopinių koncertų virtinė ura susijusi su didesniu žmogaus susidomėjimu subtilesniomis žmogaus energetinėmis struktūromis ”esančiomis” mentaliniame lygmenyje. Turiu omeny kad koncertuose fizinę enetgiją kurios pagalba pereinama į tranzą keičia ”aukštesnė” ( bet galbūt pasyvesnė) energija orientuota į atlikėjo/ klauytojo samonę, kur fizinė proceso išraiška netenka reikšmės?
Darius: Sutinku su ta mintimi, kad tarp muzikos atlikimo ir jos klausymo/ suvokimo nėra nieko bendra. Tai atskiri dalykai.
Mums visada įdomi implikacija, netiesmukų “archetipų” (pa)naudojimas kuriant garsyno lobyną, mezgant savo garso tinklus ir išgaunant sąskambius, tembrus, garsų koliažus, kurie vibruoja/ įgaubia/ sutinka/ sukimba (su mūsų vidiniu pasauliu).
??: Ar esat bandę kurti extremaliomis sąlygomis kaip badavimo metu, 3ia bemiegė naktis, šaltis, psichotropiniai preparatai ir pan? Kokie buvo rezultatai? Ir kaip jūs žiūrit i extremalumus kūryboje aplamai?
Darius: Pradžioje, apie 1994 metus, buvo įvairių eksperimentų, daugiausia su (ne)miegu. Net buvo įrašytas albumas “Be miego”. Tačiau svaigina ir pats kūrybos procesas, savo “plano” konstravimas... Virsmas, kai tavo mentalinė idėja materializuojasi, kai pamiršti viską pasaulyje ir gyveni kitokiu (biologiniu, socialiniu) ritmu, pasikeičia mąstymo trajektorijos, it su samčiu imi semti Orakulo dulkes — ar tai nėra ekstremali dinamika ir gyvenimo ritmika?
??: Ar esat susidūrę su nesuprantamais mistiniais reiškiniais, gamtos jėgomis, sukėlusiais jums nepatirtą baimę ar neregėta nuostabą? Gal galėtumėte pasidalnti įspūdžiais?
Darius: Man tai per daug individualu. Atsiprašau, jokių viešų išpažinčių, indulgencijų ;-)
??: Lietuvos folk/ etno muzika yra unikali ir aišku mėgiama tiek lietuvių tiek ir užseniečių. Kodėl pastaruosius tai taip domina? Ką jie tame randa? Yra nuogirdų? Juk šią autentišką muziką gali suprasti tik lietuvis/ baltas ar ne?
Darius: Tas šuolis, tas įvykis, tas Dievas. Yra daug būdų, daug kelių atrasi save, suvokti savo vidų ir išorinį (socialinį) pasaulį. Matyt, lietuviškajame folklore yra kažkoks “kodas”, išorinis ir vidinis užtaisas... Kai kas girdi/ mato/ jaučia tą pulsą, kiti — ieško egzotikos ar linksmybių. Aš po kelių bokalų alaus irgi žaviuosi biurgerių armonikom ;-) O jei rimtai, tai bet kurios šalies etinėje muzikoje yra svarbių, raktinų dalykų, kuriuos aš priimu kaip įdomius, padedančius susigaudyti mikro- ir makro- erdvėse.
??: Kas yra Pagonybė jums asmeniškai? Kaip jūs žiūrit į Rytietiškų religijų atmainų inkorporaciją į lietuvio sąmonę?
Darius: Persmelkimai, intuicijos, dirginimai, nušvitimai, šuoliai, ieškojimai...?
!!: Ačiu, tikiuosi buvo nenuodobu...
Darius: Ačiū už įdomus klausimus ir palaikymą.
WEJDAS:
http://www.dangus.net/wejdas/
