 |
artist: Strom Noir |
Lietuvoje žiemos nuo nepriklausomybės laikų atgavimo toli gražu neprilygsta žiemoms ,,tradicinėse žiemos šalyse“: Skandinavijoje, Rusijoje, Islandijoje ir tt. Tiesa, šiųmetė žiema Lietuvoje tarsi ir trinktelėjo šlapiu šaltu skuduru ir priminė jaunesniems šalies gyventojams, kokia iš tiesų turėtų būti žiema. Kokia žiema, kokios jos naktys...
Slovakiškasis projektas STROM NOIR individualiai pažvelgė į naktinės žiemos gelmes per sapnų prizmę savo darbe SEN ZIMNEJ NOCI (žiemos nakties sapnas). Devynios ambient stilistikos kompozicijos, devyni sapnai, kuriuose albumo veikiantysis subjektas mato žiemos kraštovaizdzius, jį supančią aplinką kur kas platesniu ir visaapimančiu žvilgsniu negu mes, nesusimąstantys ir užsukti savo kasdienio gyvenimo mechanizmo, esame įpratę matyti.
Galima drąsiai teigti, jog nakties ir sapnų įvaizdžiai, figūros ambient/experimental scenoje yra nuvalkiota banalybė. Dažnai susiduriama su ,,piktesnėmis“ nakties ir/ar sapnų interpretacijomis ambient žanre – stengiamasi sukurti baugią tamsią atmosferą, ,,disturbinti“ įvairiais efektais ir kitomis garso modeliavimo subtilybėmis. Tačiau čia ir išryškėja STROM NOIR skirtumai nuo kitų panašios koncepcijos projektų. Tai visiškai ramus ir monotoniškas darbas, pripildytas ilgų ir ištęstų aidų, gaudesių, švelnių vibracijų. Tai greičiau požiūris į miegančią žemę, gamtą, pasaulį apskritai negu kad ,,susiaurintos“ naktinės klajonės po nakčiai užgesintus ir ,,besiilsinčius“ gamyklinius reaktorius, tuščius cechus ar kitus urbanistinius objektus. Žinoma, tai yra tamsus, apgaubiantis garsas, kartais sukeliantis tam tikrą nerimą, tačiau visgi ar klijuoti ant etiketės ,,dark“ dėmenį prie stilistinio apibūdinimo, čia jau kiekvieno klausytojo asmeninis pasirinkimas, priklausomai nuo to, ką jis linkęs vadinti dark ambient. Kad ir kaip ten būtų, STROM NOIR sugeba garsu apibrėžti konkrečią vietą, dislokaciją, kuo netgi kažkiek primena ankstyvuosius BRIAN ENO darbus.
Ar SEN ZIMNEJ NOCI yra šedevras? Turbūt ne. Bet tai nėra ir prastas darbas. Šioks toks įvairumo trūkumas ir kartkartėmis užsižaidimas ties tarpusavyje panašiais garsais nepadaro šio darbo prastu. Albumą rekomenduočiau paklausyti tiems, kurie ieško ,,apsivalymo“ nuo pašalinių minčių, panirimo į besvorę būseną, sterilią aplinką, kurioje egzistuoja tik du subjektai: Tu ir visa kita kaip viena didelė ,,mieganti“ visuma...
PS: panašu, kad albumas yra linkęs ,,augti“ po keleto perklausymų.
