

![]() |
artist: David Russell |
Begalybė betikslių judesių yra Vakarietiškos kultūros padarinys, girdime audialinį pavyzdį to, kaip tai yra neįdomu ir, kad tame nėra nieko kas turėtų vertę. Panašu, kad D. Russell norėjo padaryti keistų garsų kratinį suplakdamas buitinių garsų, pedalų feedbacko, ir distortinto vokalo partijas, ir viską užlūpinęs. Jau po 5 min perpranti temą, ir pasidaro nuobodu. Man visiškai nusispjaut jei vienas garsas keistesnis už kitą (nors kitą vertus, kaip lyginti keistumą?), jei tai neturi krypties, koncepcijos. Juk gali gyvenime plėsti savo veiksmų kiekį, bet jei tame nėra kokybės-sąmoningumo, tuomet tai tampa automatizmu, kuris sekina ir tolina nuo gilesnio (ne)būties suvokimo. Todėl lenkiu galvą kad ir prieš lietuvių projektus, kurie neskuba kišti mėšlo į viešą erdvę, bet brandina ir pateikia savo darbus su pilna atsakomybe.