 |
artist: Franz Fjödor |
Franz Fjödor - eksperimentatorius iš Olandijos, pristato gan šviežią savo darbą, pavadintą tiesiog Exhibition. Paprastas, bet taiklus apibūdinimas albumui, kuriame skambantys kūriniai tikrai kažkiek primena ekspoziciją galerijoje. Tik čia kūriniai geriau veikia kaip individualūs ir savarankiški darbai, nei kaip visumos dalis. Albumas sąlyginai neilgas, bet ganetinai įvairus. Kiekvienas kūrinys turi savo nuotaiką, būdingą tik jam. Kiekvienas iš jų - jau skirtinga meditacija. Įdomus šio albumo bruožas yra savotiška nuotaikų gradacija, kuri dalina jį į dvi dalis. Albumas prasideda šaltu, pulsuojančiu ir tolimu ošimu. Terezin, Dzido, Exhibition - tai tolygiai progresuojantis ir šiek tiek itemptas drone'as, nešantis i transcendentalias būsenas. Čia ypatingai noriu paminėti Dzido, kuriame skambanti velončelė sukuria tarsi laike įšaldytos melancholijos nuotaiką. Galbūt, netgi galėčiau sakyti, kad ten jaučiama kažkokio archaiško liūdesio aura. Exhibition tarsi miražas. Pasigirsta minios balsai (field recordings medžiaga daryta Indijoje), fragmentiškas ir trumpas sugrįžimas i žmonių pasaulį, ir neilgai trukus, tyki kelionė tėsiasi toliau. Po šio trejeto garsai palaipsniui tarsi priarteja prie klausytojo ir atmosfera tampa lyg jaukesnė bei lengvesnė. Tokiam įspūdžiui susidaryti padeda kurinys Geigercounting, kuris savo gan skaidria ir šiek tiek melancholiška nuotaika sukelia asociacijas su post-roku, fone girdisi trumpas dialogas (deja, nežinia apie ką), o paskutinis kurinys Boryspol apskritai veikiau yra žymiai labiau panašus i darkwave'ą, nei i ambientą. Vienintelis, kuriame išgirstamas švarus dainuojantis balsas, kai tuo tarpu kituose, prieš tai nuskambėjusiuose kūriniuose, yra tik labai abstrakčios "drone'inančios" tekstūros, padarytos iš vokalo (bent jau tokį dalyką nurodo kai kurie šaltiniai), todėl praktiškai yra neįmanoma jo atpažinti.
Toks kūrinių ivairumas visiskai negriauna Exhibitions vienio jausmo. Tai panašu i pabudimą iš vieno sapno i kitą. Iš kažko tolimo ir izoliuoto, į kažką jaukesnį ir šiek tiek artimesnį/žmogiškesnį.
Reziumuojant, tai galima būtų įvertinti, kaip įdomų, atsiskyrėliškom nuotaikom ir vienatve persmelktą drone ambientą, kuris nors ir gali pasirodyti tamsus bei niūrokas, tačiau nėra slogus.
