 |
artist: KYRON / MOLINA |
Viršelis nesukelia ypatingai gerų emocijų – visų pirma sukirba mintis apie „Photoshop“ programą, o tada jau pasidomi, kas jame norėta pavaizduoti. Tiesą sakant, man taip ir lieka neaišku, ko siekta tokiu „viršeliu“. Aišku, abstrakcijos abstrakcijom, tačiau ir josios turi būti atitinkamai pateiktos, o ne taip, kaip čia – kur, kiek suprantu, iš kaži kokios esamos nuotraukos grafinių efektų pagalba bandyta padaryti kažką daugiau. Deja, nelabai kas gavosi. Pats įrašas – dviejų veikėjų (ar projektų ?) live pasirodymo dokumentacija, vėliau papildomai „defragmentuota ir remiksuota“. Na, jei jau taip, kodėl nebuvo galima atrinkti tik tai, kas iš tikro yra konkrečiausia ir galgi geriausia, o ne dėti visko kiek įmanoma. Visgi šios 57 minutės prailgsta, o tai nėra teigiamas bruožas. Kompaktas prasideda ambientinais pasažais, etninių garsų nuotrupomis ir visai mielomis kilpomis, kurios galėtų kelti asociacijas kad ir su RAPOON kūryba. Tačiau šioje vietoje disko vientisumas ir subyra – atsiranda visokie vos ne dub intarpai ir netgi išplaukę new age atgarsiai, kas įvelia į iš esmės jaukų beigi šiltą garsyną kaži kokio paviršutiniškumo, iššaukia mintis apie įvairius „relaksacinės muzikos“ ar kaip ten ją įrašus... Nusiteikęs girdėti vieną skambesį, staiga išgirsti visai kitką – ir tas kitkas nenustebina, netgi nuvilia... Hm, jeigu gyvam pasirodyme vyko improvizacija, visai nereiškia, jog viskas, kas joje buvo sugrota, yra vykę. Na, kaip galima jaustis gerai, kai pradėdamas grimzti į įtraukianti kilpinimą, staiga pajunti vos ne lounge dvelksmą ? Asmeniškai labai priimtinas Black Note Music kryptingumas link ”šamaniškumo“ muzikoje, tačiau pastarojo relyzo atveju kažkas yra truputį praslydę pro šalį. Sutrumpinus ir atrinkus geriausią, padarius šį splitą monolitiškesniu, būtų pasiektas tikrai aktualesnis rezultatas, nes dabar turime gan padriką, neišlaikantį Būsenoje kompaktą su pavieniais neblogais momentais...
The cover artwork doesn't give any positive emotions because firstly it tells about “Photoshop” program, and only later i wonder what was meant to be shown. And actually it's not clear what the purpose of this cover was. Of course, abstractions are abstractions, but those should be presented respectively, not like here, where i see some photos with graphical effects. It doesn't work. The recording is made by two artists (projects?). It's live show documentation, later “defragmented and remixed”. If it's so, why they couldn't select what is concrete and, maybe, the best, but not to put everything possible?. Those 57 minutes become long, and that isn't positive feature. Cd starts with ambient passages, ethnical fragments and pleasant loops, which could be associated with RAPOON. Though in this place the wholeness of this disc falls, - dub inserts appear, even some new age ripples, that puts into some snug and warm sound of superficiality. It raises thoughts about “relaxation music”... Minded to hear one sound, suddenly you hear the other, and the other doesn't surprise but dissapoint.. Hm, if all that was done in live improvisation it doesn't mean everything was well done. How one can feel if start sinking into looping, suddenly you feel near lounge breathing? The “shamanic” direction of Black Note Music is acceptable to me, but the latest release slips somehow beside. If shorten and selected best material, if make this split more monolitic, the result would be really actual, cause now we have quite scrappy cd with several not bad moments...
