 |
artist: Zoologist |
Keistas projektas keistu albumo pavadinimu. Nendrinė. Garsai, sklindantys iš mini CDR formato laikmenos, yra 4 savotiško abstraktaus eksperimentavimo kūriniai, pateikti klausytojui kaip atsitiktinis, bet nearðus triukðminis erzelis.
Albumas prasideda trumpu įvadu, kuris skamba lyg netolygiai intensyvėjantis kurkiančių amfibijų pokalbis. Jis užsiliepsnoja ir greitai pavirsta i chaotiðką garsinę ataką, kuri lygiai taip pat greitai ir baigiasi. Čia girdimas
"kurkimas" nėra autentiškas. Galbūt, tai savotiðka autoriaus interpretacija, kaip karpuotieji gyviai girdi save tarpusavyje, ar, tarkim, kaip jų pokalbį girdi pro šalį praeinantis þmogus.
Darau prielaida, kad verčiant albumo pavadinimą ne pažodžiui, viena versija galėtų būti "Žmonių pasaulis rupūžės akimis". Tai panaðu i per abstraktaus garsyno, atsitiktinių žaismingų triukšmų ir "semplų" prizmę, perleistą vaizdą, atskleidžiantį nesuvokiamą ir, atrodytų, neracionalų žmonijos pasaulį, maþam, nendrėse pasislepusiam sutvėrimui, kuris tuo pačiu racionalumu gali pasigirti dar maþiau.
Čia bendras vaizdinys primena haliucinaciją, kuomet vaizdinėje ar garsinėje būsenoje pasirodančių vizijų serija greičiausiai neturi jokių loginių tarpusavio sąsajų. Tarkim, kad ir toks čia figuruojantis elementas kaip labai trumpos nuotrupos iš tv žinių, reklamos ar filmų, tėra tik abstraktūs simboliai, savaip rodantys ðiuolaikinio pasaulio rutiną ir aktualijas, kurių joks kitas gyvas šios žemės padaras, iðskyrus patį žmogų, niekada nesupras.
Kitavertus, į albumo pavadinimą galima pažiureti ir visai kitu kampu. Šiuo atveju čia tiktų anksčiau minėtas variantas, kaip kūrėjas leidžia sau interpretuoti nedrynuose gyvenančios rupužės kasdienybę, kurioje jis galbut neieðko logikos ar racionalaus jų elgesio paaiškinimo, o tiesiog bando iðgauti įspūdį, pasitelkęs būtent triukšmines priemones.
Visos kompozicijos atrodo kaip vientisa improvizacija. Bendras rezultatas gan padrikas, neturintis, o tikriausiai ir nesiekiantis turėti jokios sufokusuotos krypties. Daugelyje vietų darbas tiesiog primena þaidimą, nesilaikant jokių taisyklių. Tačiau galbūt tas žaismas pačiam ðio trumpo albumo autoriui tai ir yra noise'o esmė.
Weird project with strange name. The Cane toad. Sounds coming from this mini Cdr are 4 pieces of specific abstract experimentation, presented as a casual, but not savage, noise pother.
Album opens with short intro, which sounds like intensifying conversation by croaking amphibians in uneven manner. It flames up, transforming to chaotic sound attack, that ends so quickly as started. The “croaking” sound here is not authentic. Maybe that is some kind of artists interpretation on how these beings hear one another, or f.e. how is it heard by a human from the outside. I assume that translating albums title not literally, the version could be “Human world by toad eyes”. A prism of abstract sounds, casual playful noises and “samples”. A view unfolding impenetrable and irrational human world for a little being hiding in reed, who has even less rationality.
So, the general view reminds me a hallucination, when a set of visions doesn't have any logic connections in a visual or sound form
For example, fragments of TV news, adverts or films are abstract symbols only, showing the routine and actualities of modern world, which are understandable only by human.
Otherwise we can look to the albums title from the other angle. That is the artists interpretation of a daily life of toad, where he (artist) doesn't search for any rational or logic explanation of their (toads) behavior. But he wants to extract impression using noise medium.
All these compositions look like seamless improvisation. The result is quite incoherent, it doesn't have or perhaps it doesn't strive to any focused direction. This work reminds me more of just a play with no rules. Though maybe this play is the artist point of this short album.
