Reportažas: Bruzgynai tour "Integral" Vokietija / Lenkija

2011 06 08-17

06 08 Brėmenas

Skirtingai nei 30 lapsnių karštis Vilniuje, Bremenas pasitiko lietumi ir 16 laipsnių vėsa. Besidairant bagažo užmezgiau kontaktą su trimis Lietuvos gotėmis, kurios atvyko į festivalį Leipcige. Po kelių bandymų prikalbinti vykti kartu į centrą ir pradėti tarpusavio bei miesto pažintį, nesulaukęs judesio, šoviau zuikiu į gel. stotį kur maniau padėsiąs bagažą, bet man tai pasirodė per brangu, todėl teko tampytis su savim. Brėmenas, palyginus, nedidelis miestas, daug ką galima apžvelgti pėščiomis. Ilgai nesišlaistęs užsukau į vieną kitą bažnyčią (ačiū lietui) kur buvo visai jauku ir sausa sėdėti, klausytis vargonų ir lyginti vaizdus su LT bažnyčiomis. Pamaniau jog pradžia gera ir klausimas ar dar šiame ture turėsiu galimybę apžiūrėti kitas šventoves.

Susitikimas su Dennis Tan, garso menininku kilusiu iš Singapūro, jau dešimt metų gyvenančiu Brėmene. Kadangi nepavyko rasti vietos koncertuoti šiame mieste, tai Dennis buvo pasiūlęs apsistoti pas jį nakčiai. Ką aš ir padariau. Dėkingas jam už svetingumą. Kiek pasibuvęs jo studijoje-namuose patraukiau į centrą nuotykių ieškoti vienas sau. Ilgai nereikėjo laukti – gi gotės lietuvaitės irgi čia ; ) Kartu prasiėjom po gatves ir parkus, bet daugiau jos nieko nepanoro kartu veikti todėl atsisveikinęs grįžau pas Dennį. Vėlų vakarą prie gardaus maisto mes aptarėm eksperimentinės muzikos situaciją Brėmene. Panašu, jog čia nelabai aktyvu, bet yra pora vietų kur iš principo įmanomi tokios muzikos koncertai, tai Spedition ir Zakk. Dar yra žinomas, mėgiamas leiblas Drone recrods. Taigi, triukšmas Brėmene atidedamas kitam kartui.

06 09-10 Hamburgas

Traukiniu į Hamburgą, žinodamas, jog už savaitės susitiksiu su Denniu Varšuvoje, ant scenos, klube Eufemia. Ech kaip gaila buvo atiduoti 20 Eu už bilietą kai nebubo jokios kontrolės, na bet užtat ramiai pasiektas – brangus, industrinis miestas. Čia pasitinka mane Tim‘as – noiseris, promouteris, leiblo TimTim tontraeger šefas. Pirma mūsų stotelė – skvotas Rote Flora, gyvuoja nuo 1989 metų. Apžiūrim pastatą iš vidaus ir išorės. Suskaičiavau 4 erdves, kuriose vyksta koncertai. Interjeras tipinis, primaliavotom sienom, pelėsio kvapas, bet palyginus tvarkinga, neapšiktas skvotas. Čia nieks negyvena, bet vyksta įvairūs tūsai, susirinkimai. Timas čia turi repeticijų vietą. Lauke būriuojasi benamiai alkoholikai. Primesta čiūžinių, kažkas miega, kažkas geria, gal kokių 10 snukių. Timas sako jie jau čia porą metų, žiemą- vasarą, pagrinde lenkai ; )

Toliau pas Timą į namus. Mus pasitinka pats Buda nupieštas ant laiptinės durų. Arbata. Lekiam su auto pasiimti mažo šaldytuvo, kurį Timui dovanoja kažkoks senis. Šiaip taip įgrūdame tą mažą šaldytuvą ir lekiam į šio vakaro veiksmo vietą – laivą Stubnitz (!) prisišvartavusį atokiau nuo miesto centro. Tai laivas, kuriame nuo 90-ųjų metų pradžios vyksta koncertai, diskotekos. Jo buveinė – Rostokas, bet Hamburge jis iki rudens. Klaipėdoje irgi yra pabuvojęs, berods 2003 metais ir tik vieną parą, vienam tūsui. Klausiu kiek gi kainuotų jį atplūkdyti į Klaipėdą, atsakymas – 10-15 tūkstančių eurų. 

Jau vien sužinojus, kad teks groti laive ir dar tokiam legendiniam, entuziazmas stipriai sukilo ; ) Laivo vidus įrengtas nepriekaištingai: metalinės konstrukcijos, įvairūs meniniai niuansai, ekranai, kuriuose demonstruojami praėjusių, o taip pat ir vykstančių koncertų vaizdo įrašai. Puiki garso sistema, maistas. Šįvakar groju čia kartu su austrų mathrock grupe Ni. Aišku derinys keistas, bet man visai patinka, juolab pažiūrėjus Ni video, gerai nuteikia. Tiesa, esu įspėtas, kad publikos galiu ir nesitikėt. Maksimum 5 žmonės. Taip ir buvo. Hamburgiečiai mathrock‘ą neitin išpažįsta + aš irgi visiškas nouneimas, na ir laivas yra pakankamai toli, joks visuomeninis transportas čia nevažiuoja. Taigi sugrojom vieni kitiems. Buvo smagu. Pažintis vykusi. Atsiranda galimybė sugroti netoli Linco miesto, Austrijoje. Ni taipogi kviečiami į Lietuvą, kur be abejonės publikos skaičius bus ženkliai didesnis.

Po koncerto Timas praveža mane pro prabangų rajoną ir pro raudonų žibintų gatvę. Laiminga dienos pabaiga ; )

Dar neįsibėgėjus kita diena laisva, tad laikas skiriamas pasivaikščiojimui po miestą. Matau galingus industrinius rajonus, parkus, įstabias panoramas.

Vakaras buvo skirtas pažinčiai su muzika namie. Klausėmes elektronikos iš slovakų kolektyvo Urbsounds, Edinburgo leiblo Piped-in From Head Office leidinių, Death Sentence: Panda!, Gaybeast.

06 11 Hanoveris

Kelionė į Hanoverį buvo sėkminga. Dėkui lanksčiai Vokietijos traukinių sistemai, kuri leidžia vienu bilietu važiuoti keliems asmenims, taigi mane priimė pora: vyras su žmona. Hanoveris pasitiko gan dideliu šurmuliu. Pasirodo čia vyksta gėjų paradas (gay pride). Pit Noack, renginio organizatorius, garso menininkas pasitinka mane ir mes traukiam iškart link Oberdeck – renginio vietos. Tai mažas, jaukus klubelis gyvuojantis jau apie 20 metų. Koncertai vykdavo pagrinde rūsyje, bet prieš metus ar pan. gaisrininkai uždraudė, todėl viskas vyksta viršuj, mažesnėj erdvėj. Garso sistema čia arti hi-end, savadarbė, kas per soundčeką labai gerai nuteikė. Vėliau sekė puikus maistas Pito namuose ir pažintis su plakatų menu vartant knygas ir žurnalus apie tai.

Šįvakar aš groju vienas, o Pitas didžėjauja. Į klubą susirinko per 20 žmonių, įvairių amžiaus grupių. Buvo užmegstos kelios itin įdomios pažintys, kaip su vyruku kuris „groja“ 80-ųjų gamybos Šneider (?) kompiuteriais; žmogumi, kuris ieško gintaro kambario, o tiksliau kuria savo gintaro kambario modelį iš musgaudžių. Mažą variantą – dėžutės dydžio man parodė klube, įspūdinga ; ) Gavau ir aš musgaudį tam, kad prigaudyt vietinių musių ir atsiųst jam į Hanoverį. Ir aš tai padarysiu, be abejo. Dar pasirodo jis irgi domisi Agharta, vidiniais pasauliais ir yra sukonstravęs Aghartos pavyzdį, kurį man taipogi parodė. Buvau totaliai abstulbęs. Neįtikėtina! Apskritai Oberdecko interjeras vertas būti aprašytu: pradedant futbolo aikšte lubose su žaidėjais plastmasiniais, baigiant polietileniniais maišeliais su savo istorijomis ant sienų, Jėzaus medžiaginiu atvaizdu, šviečiančiu skaičiumi 23 (beje tąvakar grojau 23 minutes) ir dar daug įdomių niuansų. Pasirodymas buvo vykęs, to pasekoje pardaviau visas kasetes. Pito dj setas buvo smagus: nuo free jazz iki techno ir noise. Beje prieš mano pasirodymą Pitas užleido Michael Vetter eksperimentinį darbą, labai retą plokštelę. Tai eksperimentai su vaikų balsais, kaip choras tik labai kreivai atliekamas. Stogą raunantis įrašas, padėjęs sukurti atitinkamą renginio atmosferą. Apie 4 ryto išėjau į ankvynės vietą, o vakarėlis tęsėsi iki 7.

06 12-13 Berlynas

Nors ir atstumas nemažas – apie 300 km, bet kelionė į Berlyną neprailgo, nes pavyko gauti vietą automobilyje už 15 eurų, kurį vairavo tipinė vokietė ir spaudė pedalą negailestingai.

Išlipęs kažkur Berlyne skambinu Johny, kuris valdo klubą Raum 20 ir jis pareiškia, kad koncertas atšauktas dėl kažkokios problemos su elektra ir kad nėra aišku dėl nakvynės. Ima siutas, panika, pyktis. Nuo pat pradžių buvo sunku tartis dėl šio koncerto ir tai buvo aiškus ženklas. Žodžiu, daugiau jokių reikalų su juo nenoriu turėti ir apskritai kiek žinau dabar, Berlynas yra tikrai ne pati geriausia vieta koncertuoti. Vėliau, vakare, Johny ir kiti panašūs Berlyno veikėjai buvo juokų objektas. Taigi po netrumpos interneto kavinės paieškos, laimei per 5 minutes man pavyko rasti nakvynės vietą pas Christopher‘į / Kakawaka – kurį prisimename iš 2008 metų koncerto „Cock & ball bloodnok” Vilniuje, ir jo garsiąją šakutę su balionais ; ) Taigi po 3 metų mes vėl susitinkame ir tuom tikrai džiaugiuosi. Kartu patraukėm į mytą su jo draugais, kurie irgi gyvena Neukolln rajone. Tai Geom (Le petit mignon leiblo ir Staalplaat record shop‘o direktorius) ir Leo ( Kaliyug festo organizatorius). Su jais aplankėme trejetą pigesnių Berlyno barų, kuriuose itin smagi atmosfera su neblaiviais 50+mečiais. Buvau patikintas, jog ne kiekvienas atvykėlis mato tokį Berlyną ir kad nepabuvojęs tokiose užeigose negali skaityt, kad buvai Berlyne. Vėl gana beprotiškas vakaras ir džiaugiuosi, kad nereikėjo groti. Ryte Chrisas aprodo vietines subtilybes kaip užeiga, kurioje gali įsigyti milžinišką šnicelį, sveriantį bene 1 kg, savo galybe kažkiek užneša į Karmėlavos cepelinus; pačiūžų išskirtinai mergaitėms parduotuvę (!), lėlių taisyklą dirbančią kartą į savaitę dvi valandas ; ) Gaila, jog neturėjau fotoaparato. Traukiam į Stalplaat rekordšopą, kuris nors ir nedirba šiandien, bet Geom sutinka mus priimti. Čia randu tokius klodus, kad sunkiai, oj sunkiai galiu kažką išsirinkti. Čia netgi Bruzgynų kasetė guli ; ) paimu japanoizo kompiliaciją ir Hair Police kasetę. Būtinai čia sugrįšiu. Netoliese kitas rekordšopas Rumpsti pumpsti, bet jis uždarytas.

Namie pas Christoferį sekė pažintis su naujai sena muzika, tai Second hand band ir Whitenoise, bei pokalbiai apie japanoizą. Chris studijuoja japonų kalbą ir jam teko ne kartą lankytis Japonijoj noise koncertuose Tokijuje, netgi japanoiso grietinėlė buvo jam surengus atsisveikinimo vakarėlį prieš išvykstant atgal į Berlyną. Aptarėm galimybę atvežti Government Alpha į Lietuvą, bei paties Kakawaka vizitą.

Vakaras buvo skirtas susitikimui su bičiuliu Wouter‘iu Jaspers‘u, gyvenančiu irgi netoliese. Wouter‘is, kaip visad, pilnas planų, su juo patraukėm pas jo draugus multimilionierius žiūrėti kino ir tiesiog čilint. Taip, pats laikas atsipūsti. Buvau įspėtas nešnekėti apie pinigus ir nesidrovėti priimti gėrimų pasiūlymus ar pan. turiu pasakyti, kad žmonės tikrai labai malonūs, tikri europiečiai. Vakaro kinas buvo ne kas kitas kaip gerai žinomas „Holy mountain“, kurį žiūrėjau jau 3 kartą ir vistik atradau naujų vizualių, mentalinių niuansų. Nakvynė Wouter‘io aparatamentuose, kur stovi dalis jo studijos/instrumentų, kas atrodo gana įspūdingai: Suno))) stiprintuvai, Moog‘as. Vyrukas daug dirba su muzika ir tai yra tikrai sveikintina. Paskutinis jo projektas / verslas tai pedalų gamyba po „Koma elektronik“ vėliava. Galimybės jų neįparstinės, tad rekomenduoju pračekint.

06 14 Poznanė

Kelias į Poznanę buvo kiek stresingas dėl persėdimų, bet tikslas pasiektas be didesnių problemų. Čia jau tenka perjungt klausą į lenkų kalbą, kuri kažkodėl kartais suskamba kaip anglų ; ) Pasitiko mane Jeff Gburek, muzikantas kilęs iš JAV, šiuo metu gyvenantis su žmona lenkaite Karolina. Jiedu turi improvizacinės muzikos projektą. Taip pat Jeff kuria solo. Jeff‘as pasirodė turintis daug patirties, dalyvavęs galybėje festivalių, projektų, turintys daug įvairiausių instrumentų. Buvo tikrai įdomu šnekėti apie tokius dalykus muzikoje kaip atlikėjo santykis su auditorija, muzikos pasireiškimo ypatumai skirtingose erdvėse, atlikėjo-skleidėjo ir punlikos-imtuvo santykis kaip ing ir jang ir t.t. ir pan. Taipogi mes aptarėm jų galimą vizitą Vilniuje, taip, kad gali būti jog dar šiemet juos čia išvysim. 

Koncertas vyko cafe Miesna. Tai bene vienintelė vieta šiuo metu kur panašūs dalykai gali vykti. Kavinėje-klube yra kelios erdvės, šiuo atveju buvo pasirinktas tamsus rūsys, aišku. Viduj jaučiasi, kad daug tūsų būta, nuo šokių muzikos iki indie roko. Vakaro scena dalinosi dar 2 vietiniai projektai, tai Demonzsy ir Lubomir. Pradėjo pirmasis su minimal / ambient / microsound muzika. Skambėjo įdomiai, bet buvo trukdžių iš bambančios publikos, ventiliacinės sistemos (ją išjungė kai tik baigė groti pirmas atlikėjas). 

Taigi, ši muzika labiau susiklausytų namie nei tokiam klube. Antras – Lubomir, puikaus kasetinio leiblo Sangoplasmo records vadas dėjo smarkiai sulėtintą techno, kas pradžioj buvo ok, bet po 40 min. įgrįso. Man gi neliko kito pasirinkimo kaip drėbtelt dozę aktyvaus noizo, tam kad išlaikyti renginio gyvastį. Pažįmėsiu, jog per soundchek‘ą pradėjo streikuoti unikalus sovietinis reverbas „Integral“ kurio garbej ir buvo skirtas šis turas, bet laimej man pavyko jį užkurti.

06 15 Torunė

Kelias į Torunę įsiminė žydinčių aguonų laukais. Gražu. Miestas irgi gražus. Čia Bruzgynų solo koncertas vyko kavinėje Tantra. Dėkui organizatoriui Rafal iš projekto Hati, kurį, beje, spalį matysime Lietuvoje!

Tantroje, iš pavadinimo aišku, vyrauja budistinė tematika. Čia jauku, žmonės malonūs. Šįvakar jų buvo virš dešimt, nors ir renginys nemokamas. Grojau ramiausią setą su pakankamai daug vokalo. Programa truko 30 min. kas man yra pakankamai daug, bet publikai pasirodė per mažai ; )

06 16 Varšuva

Vėl nepalankūs ženklai. Visų pirma įsėdau ne į tą traukinį, į brangesnį ; )

Atvykus į Varšuvą sužinojau, kad šiąnakt nėra autobuso į Vilnių. Nei promouteriai, nei draugai nepasitiko tai teko klausinėt žmonių kaip nusigaut į Eufemia, laimei ilgai ieškot nereikėjo. Klubas netoli nuo centrinės stoties, apie 20 min. pėsčiomis.

Erdvė visai ok, aptarnavimas irgi nepriekaištingas. Tai pakankamai aktyvi vieta. Noise koncertai, aišku nėra dažni, bet Bartek iš leiblo XVParowek su, kuriuo pagaliau susitikau, čia prieš savaitę darė eilinį noise festą „Noise Waste“. Šįvakar be manęs groja tas pats brėmenietis Dennis Tan ir suomis Jukka Hautamaki. Publikos ~ 5 žmonės.

Dennis dėjo sodrų noise, man tikrai patiko. Jukka pasirodymas buvo paremtas ritmais, pakankamai lėtai – suomiškai, na o aš užbaigiau kaip ir pridera - katarsiu.

Taxi. Nakvynė. Rytinis traukinys namo. Lietuva!

Daugiau foto

Visumoje pirmasis turnė buvo gan įspūdingas, kaip matote, todėl tai suteikė entuziazmo tolimesnėms kelionėms. Taigi dar šių metų planuose išsvajotoji Rusija, o pavasarį Britanija arba kita dalis Vokietijos.