reportažas: Bruzgynai "tour Bardak, Rusija"

Spalio 22d.

Pažintis su Rusija prasidėjo po parą trukusios kelionės iki Erelio miesto (Oryol),o tiksliau jau traukinyje, kuomet šalia manęs maukė vodkę du tovariščiai. Vienas toks blogietis, o kitas gerietis, nuoširduolis ir aišku blogis nugalėjo o gėris paliko girtas be sąmonės ir apgailėtinas. Galop jų vos neišmetė iš traukino, nes pasirodo, kad blogietis išdaužė langą ; )

Miestas gi pasitiko keistų atspalvių pastatais ir konduktorėmis kiekvienam troleibuse. Oryolo išplanavimas ir dydis man priminė Kauną.

Koncerto vieta – naujai įrengta fotostudija įsikūrusi prie pat kapinių. Maža, jauki patalpėlė su sėdmaišiais ir arbata visiems. Žmonių apie 20. Programoje Re-drumRattus – tas pats projektas, kuris turėjo grot rugsėjo mėnesį Vilniuje, bet grojo ti Re-drum. Jų muzika – aiškiai struktūrizuotas ambient / drone, kartais kiek melancholiškas, bet visumoj gan platus, erdvinis ir kontempliatyvus. Jeigu į galą pasirodymo nebūtų pavedę kompiuteriai, būtų išvis gerai. Na o man beliko prisitaikyti prie vakaro atmosferos, kuri buvo gan jauki, ir sugroti visai ne triukšmingą, o kosminį, meditatyvų setą. Pirmą kart panaudojau naujai įgytą žaisliuką yamaha pss390, kuris visai smagus, o taip pat naudojau lietuviškus tekstus, kad geriau išreikšti būseną, kurioje tuomet buvau.

Visumoj buvau patenkintas. Kitą dieną laukė pažintinis pasivaikščiojimas po miestą, nuotrauka su Leninu, susitikimas su Boroda, kątik grįžusiu iš Nepalo ir anksčiau turėjusiu pogrindinį klubą-garažą Kakaka. Buvau labai šiltai priimtas Pavelo (Re-drum) ir jo žmonos Natalijos. Beje jie gyvena keistai suprojektuotame naujos statybos name. Čia pvz balkonai trikampiniai, bute daug nereikalingos erdvės, vonia – morkinės spalvos, laiptinė – elektrinės spalvos.

 

-----------------------------------------------------

Spalio 24d.

16-os valandų kelionė į Saranską autobusu, traukiniu ir galop taxi. Saranskas – Mordavijos respublika, finougrų žemė. Čia jie be rusų, kalbą dar keliais dialektais. Atvykęs sužinojau, jog yra problemų dėl koncerto. Fėdia, vietinis promouteris daro koncertus skirtingose vietose, bet pagrinde universitete, tačiau pastarąjį kartą su suomiu, o dabar – su manim iškilo ta pati problema, mat tarptautinis universiteto skyrius kažkodėl mane įtaria špionažu ir nesutinka įsileisti koncertui. Fėdia ėmėsi ieškoti alternatyvų – tai aklųjų biblioteka, tačiau iš ten taipogi negauna patvirtinimo. Kitas variantas – kažkoks namas, bet jame daug kačių, o Borovik Eralash (projektas atvykęs iš S. Peterburgo) yra alergiškas katėms. Taigi rezultate numatytą dieną koncertas neįvyko, bet buvo gautas teigiamas atsakymas kitai dienai iš matematikos fakulteto, todėl teko nemažai pasivaikščioti po miestą, apžiūrėti visokias keistas apleistas vietas. Iškart pastebėjau kad moterys čia kur kas gražesnės nei Oryole, taigi nors pats miesta ne kažką, bet pasaulis atrodė nuostabesnis ;)

Saranske vietinių grojančių nėra, o ir mūsų koncertas tai buvo ekstremaliausia muzika, kurią Fėdia atvežė per tris organizavimo metus. Taigi, į fakultetą atėjo apie dešimt žmonių, nors paprastai būna daugiau, bet gal išsigando arba trūko promo, nes visgi nieks nebuvo aišku iki pat paskutinės minutės. Besijungiant aparatą turėjau nemalonų siurprizą – ogi mano mylimas sovietinis reverbas-looperis neveikia, todėl teko keisti taktiką ir dar labiau improvizuoti. Gavosi daugiau triukšmo ir nevilties nei Oryole, bet matyt to ir reikėjo. Būti skirtingam garse man patinka. Dažnai, atrodo, nevalinga garsų tėkmė išreiškia esamą emocinę būseną, kuri šiuo atveju anaiptol nebuvo pozityvi. Pilkumas sukaustęs Rusiją, jau pradėtas jausti bardakas ir nuovargis – visa tai atsiliepė pasirodyme Saranske. Borovik Eralash gi yra beprotis. Tiesą sakant jo beprotystė žavi. Ji tokia „rusiška“. Taigi, jis skėlė breikorą / noizą, dūdavo, dainavo, makliavojosi apsirėdęs skudurais. Viskas smagu, bet tas įprastinis fakulteto kabinetas su stalais ir suolais bei lenta prirašyta matematinių formulių, neleido deramai atsipalaiduoti.

---------------------------------------------------------

Spalio 27d.

Anksti ryte septynių valandų kelionė traukinių į Nižnyj Novgorod. Čia pasitinka Ilja, leiblo Kotlovan valdytojas, neseniai išleidęs ziną Sputnik. Jaunas bachuriukas ir tai jo pirmas organizuojamas renginys, todėl nenuostabu, kad ne menkai jaudinasi. O miestas gražus ir galingas, nėra ką lyginti su Saransku. Čia yra daug ką apžiūrėt, bet visą tai paliekam kitai dienai, nes nedaug laiko lieka iki koncerto.

Tam reikalui buvo išnuomotas repeticijų taškas trims valandoms. Tai kažkoks sena dviaukštis namas, kuriame įsikurę visokios butinės paslaugos, kaip skalbykla ir pan. aparatas sustatytas koridoriuje, už nugaros langas, keista. Šalia dvi kamurkės kur repetuojama. Keista, kad nebuvo pasirinkta nei viena iš jų, nes galvota jog netilps joje žmonės, o jų atėjo gal tik 10. programoje 5 atlikėjai / grupės.

1. skajimnektoya

Tamsoj ant palangės nusisukęs, sumetęs kažkiek pedalų, mikrokorgų, dėjo tokį gan subtilų, minimal noise po truputį vystydamas kažką į ką aš pilnai neįsitraukiau, kadangi man svarbu buvo plepėti su vietiniais

2. Lou

Ganetinai įdomus experimental su abstrakčiais ritmais, bet techninės kliūtys maišė.

3. Borovik Eralash

Čia jau prasidėjo tūsas. Po girdėtos jau defaultinės dalies, Borovikas stveria gitarą ir čia jau prasideda rusiškos dainuškos, kurias visi žino ir moka, tik ne aš. Jaučiasi Kablio atmosfera, „bezpredelas“, „ugaras“.

4. Аневризма>Лоботомия

Vietinė punk grupė su gitarom ir ritmo mašina. Ganėtinai įprastas skambesys ir tekstai tipo „Dievo nėra“ ir pan. nežavi visai.

5. Bruzgynai

Atrodė, kad man teks pasistengt išlaikyt šėliojančią nuotaiką, na ir pasistengiau, bet vistiek pabaigą palikau ramią, vardan dinamikos. Apskritai pastebiu, kad pabaigai kreipiu daugiausiai dėmesio, lyg visa kita būtų ieškojimai, blaškymaisi beribėj triukšmo erdvėj, kol galop viskas nuščiūva, susidėlioja.

Po koncerto jokių nuotykių, tik rami kelionė taxi į nakvynės vietą.

Kitą dieną buvo taipogi ramiai pradėta, gal net pernelyg. Pasivaikščiojau po Kremlių, po populiariausią bulvarą, užsukom į menišką kiemelį, kuriame įsikūrusi parduotuvė Kladovka, ten įsigyjau tris neaiškias kasetes.

Toliau patraukėm pietų ir bepietaujant žvilgt į laikrodį – liko pusė valandos iki traukinio. Buvau nuramintas, jog 10 min ir mes stotyje, tačiau, aišku, transportas vėluoja, kamštukai, sugedusi mašina užstoja kelią, įtampa auga, iki traukinio išvykimo lieka 5 min o dar dvi stotelės, atvažiuojam į stotį, išlipu ir girdžiu kaip moteriškas balsas skelbia jog traukinys į Jaroslavlį jau išvyksta, bėgu kiek įmanoma su 20kg čiumodanu ir matau kaip užsidaro vagono durys ir traukinys pajuda, beldžiu į duris, palydovė neatidaro, traukinys įgyja pagreitį, o aš vis beldžiu ir bėgu desperatiškai kol suprantu, jog viskas, pipėc...Vienintelis traukinys šiandien į Jaroslavlį...psichinė būsena nuostabiausia, ieškom kitų būdų kaip nusigauti – niekaip. Laimei koncertas tik kitą dieną, todėl tenka važiuoti per Maskvą, o tos Maskvos taip nesinori. Jaučiasi nuovargis ir noras grįžti į Lietuvą, bet dar liko 5 dienos Rusijoj.

---------------------------------------------

Spalio 29d.

Jaroslavly pasitinka Aleksandras. Jis organizuoja čia renginius jau 10 metų, turi leibla Spirals of Involution, gyvena kartu su žmona Polina mažam jaukiam, labai rusiškam butely. Tuo metu pas juos svečiavosi maskvietis kino/reklamos režisierius, operatorius Ilja. Šie žmonės, ir jų draugė Lena, buvo pagrindiniai 3-jų dienų Jaroslavlyje, palydovai. Prieš koncertą dar užsukame susipažinti su šiuolaikinio meno muziejumi „Dom muz“, kurio direktorė yra Polina. Tai senas pastatas su daugybe paveikslų ir objektų, atrodo bet kaip išmėtytų. Įspūdinga. Ten irgi rengiami experimental koncertai, bet šiuo metu elektra atjungta. Vietinė valdžia nelabai rūpinasi šiuo, tikrai unkaliu objektu. Dar ten gyvena visokių dvaselių ir jaučiasi kaip jos išsunkia energiją. Gera žinia ta, jog koncertas įvyks daugiabučiame ant stogo, 14-am aukšte įrengtoje fotostudijoje.

Super! Puiki vietelė iš kurios gali tiesiog išeit ant stogo ir matyt kone visą miestą. O kaimynai per du aukštus žemyn, todėl nieks niekam netrukdo. Buvau sužavėtas. Mane, t.y. visus apšildė vietinis noise / post industrial duetas Sirotek. Bičiukai gan šaltoje manieroje skėlė fydbekinį, bet sodrų noise. Man patiko, užkviečiau juos į Lietuvą. Savo setą vertinu pakankamai gerai, įvertinkite ir jūs, video apačioje. Geru publikos įvertinimu (žmonių buvo apie 20) buvo netikėtas bisas ir tikrai negalėjau atsisakyt, visgi labai maloni chebra.

Po to ėjom į plotą pas mergas, kur sekė linksmybės degtine, špagatais, defaultinėm yamahos melodijom, šokiais ir t.t. buvo labai labai smagu.

Kadangi iki paskutinio koncerto Maskvoje buvo likę pora dienų, nusprendžiau likti Jaroslavly, apžiūrėti miestą  ir tiesiog pabūti su mielais žmonėm. Miestas tikrai labai gražus, senamiestis įtrauktas į UNESCO. Žinau, kad tikrai būtinai čia sugrįšiu, tik šiltu sezono metu.

-------------------------------------------------

Lapkričio 1d.

Maskva. Miestas kuris manęs iškart nesužavėjo, bet laimei mane pasitinka tas pats Ilja su kuriuo, prieš keletą dienų turėjom smagų laiką Jaroslavly. Tiesa, visai patiko metro ; )

Renginys, kuriame turiu groti paskebltas kaip „Rusijos-Lietuvos eksperimentinės muzikos festivalis“ (nors aš visai nejutau, kad tai festivalis, žmoniu 15-20). Vieta – kavinė OGI, pakankamai populiari, čia kasdien vyksta koncertai, tik labiau gitarinės muzikos. Bet OGI man nepatiko, tai kažkoks prasmirdęs (nes viduj rūkoma), apšiuręs kabakas.

Programa:

Vihr 

Klaipėdietis, Dima, jau seniai gyvenantis Maskvoje. Jo muzika man visad patikdavo, ypatingai įsiminė prieš keletą metų Musėje, su Nadja. Ir šįkart buvo geras ambient / experimental, tik jį labiau klausyčiau namie. Anyway buvo smagu susitikti ir pagaliau pašnekėti lietuviškai.

Prazdnik molodiožnoj pesni (ar pan.) 
Avangardinis, experimentinė poezija, su sempleriu. Vietomis gerai, vietomis nuobodu. Vis galvojau pažindintis su jais ar ne, visgi ne ; )  
Ninja Glam  
Vieno vyruko ala Depeche mode ant kompiuteriaus ir vokalas, nieko gero.
Bruzgynai  
Keista bet čia man pavyko geriausiai sugrot. Nežinau kodėl, ar tai tokia atrodo priešiška aplinka padėjo susikaupimui ir geram įniršiau, bet buvau tikrai patenktintas ir patenkinęs ; )

Tokia vat pabaiga. Jau dabar žinau, kad tai nepaskutinis turas po Rusiją. Nejučia manyje pasisėjo jausmas, kurio kilmė yra „ruskaja duša“. Nuostabūs žmonės, artumo jausmas ir pasidavimas įvykių tėkmei, visa tai padarė kelionę ganėtinai pozityvia ir sustiprino norą aplankyti naujas Rusijos žemes.