Kauno kultūros atspindys arba: lindėjote ne toje palėpėje

Indrė Bė

Kovo 2 dienos reginiu ir klausiniu Punto Jazz Palėpėje, Kaune pradėtas ciklas, pavadinimu „Psichonautai“ – dar vienas koncertų ir leidybos organizacijos „Agharta“ išmįslas. Šiuolaikiškos, kreivos, eksperimentinės elektroninės ir elektroakustinės muzikos pavasario koncertų serijos pradžia Kaunui žadėjo ekspresyvius pojūčius, naujienas ir nuostabas, tačiau, gaila, nesulaukė didelio dėmesio. Punto Jazz palėpėje svečiavęsi Dorcelsius – neįprastos elektronikos kūrėjai iš Paryžiaus / Berlyno, eklektiškieji vilniečiai - Flesh Flash (pirmąsyk su programa viešėję Kaune) bei puikiai pažįstamas Assassid neįprastame amplua buvo įvertinti vos menkos saujelės smalsuolių. Kyla klausimas: ar Kaune reikia įvairovės, jos skatinimo, nors pastangos dažnai neduoda vaisių? Kodėl Kauno publika yra pasyvi ir kokie yra jos prioritetai? Ko reikia, kad situacija Kaune pasikeistų ir nevirstų Damoklo kardu organizatoriams ar liūdnu vypsniu menininkams, sukorusiems nemenką kelią, jog galėtų pasidalinti savo muzika, požiūriu, emocijomis ir interpretacijomis?

Nepaisant neišpildytų lūkesčių, muzikantų pasirodymai atrodė itin kokybiški, nuoširdūs ir išraiškingi. „Flesh Flash“ Lietuvos muzikos scenoje šmėžuojantys nuo 2010-ųjų birželio, tamsius pustonius maišydami su į neribotą erdvėlaikį nukeliančiais garsais išsiskyrė rafinuotu skambesiu. Instrumentalo ir elektroninis junginys stebino išraiškinga derme. Dominykas Daunys ir Gediminas Jakubka – du kuriantys, vienas į kitą įsiklausantys atlikėjai, čia ir dabar išgyvenantys įkvepiantį šėlą nuo savo pačių grojamos muzikos. Tai kaži ar sulyginamų turintis projektas, laviruojantis tarp keliamų nesvarumo būsenų bei nuostabos. Bijojau tik dėl vieno – kad Gediminas nepamestų akinių. Jų atliekama muzika puikiai tiktų mindfucking tipo filmų garso takeliams. Nukelianti į neegzistuojančią iliuziją, ji lipni ir kartu gluminanti, skatina suvokinius ir eklektiškumu nuteikia nežinomybei.

           „Dorcelsius“ – dviejų prancūzų duetas geriausiu savo pasirodymu laikantys vykusį Vilniuje pirmąją pavasario dieną, galbūt jautėsi kiek sumišę dėl publikos menkumo, tačiau grojo taip, tarsi tai būtų jų paskutinis koncertas. Ir paprašyti – grojo dar, ir dar... Nors kartu kaip duetas oficialiai - vos tris mėnesius, muzikantai pažįstami kur kas seniau, kiekvienas gvildena savus projektus, todėl naujokais elektroninės muzikos rinkoje jų nepavadinsi. Saphy Vong, rytietiškų bruožų vaikinas, ilgą laiką gyvenęs Paryžiuje, bet šiuo metu įsitaisęs Berlyne, taip pat yra žinomas kaip Lafidki. Vis dėlto įvairialypėms asmenybėms, kaip Saphy, matyt, lemta atsiriekti didesnę pyrago dalį ir suktis daugiau nei vienoje nišoje.

   „Dorcelsius“ muzikos tipažas nelengvai apibūdinamas. Abstraktūs virpesiai, psichodeliniai, transo, acid motyvai derinami su electro ritmika išlaisvina judesius, primenančius nebent laukinių šokį. Pamenu, jog visai nesibodėjau prisėsti ant grindų, kai meditatyvūs garsai it saldžios mantros užpildė kūną. Prisimenu, kad užsimerkusi išgyvenau kosmoso tėkmes, sąmoningai, blaiviai. Sunku suprasti. Dar sudėtingiau – išreikšti žodžiais. Tąsyk vėl bijojau. Kad jie kažkada liausis. Abu menininkai pripažįsta, jog norint išsaugoti gerą balansą kuriant, reikia gerbti vienas kito darbą, stengtis pažinti asmenybę. Scenoje pasitaiko improvizacijų, netikėtumų, buvimas joje, anot muzikantų – geriausia praktika, o kasdien matoma vis nauja publika – suteikia jėgų tęsti veiklas. Vaikinai teigia, kad nepaiso nebent piktų replikų, bet pagrįstą, racionalią kritiką mėgsta ir atsižvelgia į ją tobulindami savo įgūdžius. Tarpusavyje jie neišvengia konfliktų, tik jų pasitaiko retai, pastangos išlikti vienas kitam tolerantišku, girdėti ne tik ausimis, bet ir širdimi – jų bendradarbiavimo fundamentas. Elektroninės muzikos virtuozų nuomone, smalsumas ir pokyčių nebijojimas paverčia gyvenimą nuostabiu nuotykiu. Vienu iš įsimintiniausiu jie įvardina turą po Baltijos šalis bei Lenkiją. Jo metu suplanuota groti daugiau nei penkiolikoje vietų. Jiems prabilus apie įspūdžius turų metu supranti, kad tai yra jų variklis ir inspiracija. Iš anksto neapsirūpinę bilietais į svečias šalis jie su savomis mintimis, tylomis ir krepšiais traukia tolyn, likimo dovanų atsiimti.

Galbūt tokia galima pavadinti ir koncertą Punto Jazz Palėpėje – suvokinių, magiškų ritmų laiką. Avangardinės muzikos pasiūla Kaune nėra pernelyg ypatinga ir gausi, todėl kiekviena proga leistis į keistas, daugialypes patirtis, įtakotas garsų ir juos kuriančių asmenų – turėtų būti ženklas lysti laukan iš namų ar bendrabučio ir šėlti.

Nuorodos:

http://www.facebook.com/Dorcelsius

http://www.dorcelsius.com/

http://www.facebook.com/fleshflashsound