reportažas iš turo "Pleroma meetings"

03.22-23 | Torunė

Šio turo pagrindinė priežastis – Cocart 5 – festivalis Torunėje, Lenkijoje, į kurį buvau pakviestas groti draugų, renginio kuratorių, grupės Hati narių Rafal Iwanski ir Rafal Kolacki.

Tai dviejų dienų festivalis vykstantis solidžiame Torunės šiuolaikinio meno centre. Šiemet čia pasirodė 8 grupės / atlikėjai. Turbūt daug kam pirmoji diena buvo klaustukas, nes tarp žinomesnių vardų tik Z‘EV. Gal ir todėl mažokai žmonių susirinko (~80-100?), kai antrą dieną buvo dvigubai daugiau. Salės dydis įspūdingas, scena puikiai paruošta. Teko garbė atidaryti festivalį, nors pačiam buvo nerimukas, nes visgi paskutinį kart koncertavau tik prieš tris mėnesius. Išėjau su nauja audio programa + vizualais ir sceniniu įvaizdžiu. Po pasirodymo daugiausiai žodžių susilaukiau dėl gerų vizualų, tik, deja, dėl tamsos nesimatė visų mano žvilgančių pribombasų, kurie irgi atliko vizualią rolę. Pradžia, sakyčiau visai ok. 

Po manęs grojo PURE, austrų projektas. Kažkas lėto ir nuobodaus, net nėra daug ką pasakyti. Trečias Z‘EV‘as, girdėti jį trečią kartą per savaitę jau tikrai nebuvo didelio noro, bet šįkart suskambo geriausiai, turbūt dėl įgarsinimo ir intensyvesnio būgnijimo. Vakarą uždarė grupė sudaryta iš FAUST nario JEAN HERVE-PERON, stambaus vengro ir lenko būgnininko. Pradžia buvo skystoka, bet vėliau garsas darėsi sodresnis ir ryškensis, nešė truputį link kraut / psychedelic roko. Visumoj ok, bet ne wow kaip vakaro headlaineriams.

Antroji festivalio diena buvo kurkas daugiau žadanti. Vien SUDDEN INFANT – projektas, kurį kolegė-draugė-kompanjonė Ilona išgyrė ir labai laukė, turėjo pateisint kone visus renginio lūkesčius. Galima sakyti taip ir buvo, bet apie viską nuo pradžių.

Pirmasis YANNICK FRANK – giedančiu vokalu įvedė į gilų garsų vandenyną, kuriame srovės maišėsi ir sūkuriavosi, tai priminė man GIRNŲ GIESMES. Apskritai, manau, jog G.G. kitąmet ten turėtų groti. 
Taigis, SUDDEN INFANT. Prisipažinsiu, jog iki tol nebuvau tinkamai susipažinęs su jo kūryba, bet tai ką jis darė čia, buvo daugiau nei įdomu. Tai performatyvus veiksmas su labai vaizdingu pasakojimu apie berniuką, kuris gyveno dideliame name, 5-ame aukšte ir vis matydavo.. nesupratau ką ; ) ... Jo kalbą lydėjo triukšmai ir preparuoti semplai. Intensyvumas, kitimas ir išraiška buvo tikrai įspūdinga. Kai matai tikrą artistą, menininką, nelieka abejonių juom, jo kūryba. Tai avangardinis triukšmas, kurio taip reta pasaulyje ir todėl tai unikalu. Po S.I. laukia dar du atlikėjai/grupės ir, atrodo, galbūt jau vertėtų traukt viešbutin, kad nesusigadint įspūdžio,

bet PIERRE BASTIEN – vyresnės kartos menininkas padavė lengvų mechaninių ritmukų, pučiamųjų ir styginių. Pagrindinis garso šaltinis buvo nemažas spindintis savadarbis aparatas, kurį sudėtinga nupasakoti. Kažkas panašaus į senovinį cheminės laboratorijos aparatą. Muzika vietomis nešė link ritual, death jazz ir panašių keitenybių, kuriose buvo taip malonu dalyvauti.

Cocart‘a užbaigė grupė THEME, bet po 5 min., mes, supratę, jog visa kas geriausia jau praeity, patraukėme savo jaukiojo viešbutuko link.

Visumoj festivalis paliko gerą įspūdį. Viskas puikiai suorganizuota. Galbūt kiek trūko garsinių patyrimų, galbūt praverstų kokia edukacinė programa, bet, žinoma, buvo tikrai gera matyti vienoje vietoje keletą tikrai ryškių vardų, net jei kai kas jų jau ir praradę aktualumą šiandienos muzikoje. 

03.25 | Berlynas

Neturėjau didelio užsidegimo vykti į Berlyną, nes palyginus neseniai buvau + praeitas bandymas ten koncertuoti buvo nesėkmingas, tačiau vos tik atvykau, iškart pajutau tą teigiamą vaibą, kuriuo šis miestas alsuoja ir, kuris nepaleidžia kol čia esi. Tokia mažytė svajonė buvo sugroti klube Madame Claude „Experimontag“ programoje – tai pirmadieniais vykstantys experimental muzikos koncertai. Ir pagaliau tai išsipildė! Jaukus, nedidelis klubelis su keletu patalpėlių ir minimaliu „aukštyn kojom“ interjeru tikrai maloniai nuteikė. Koncertinė salytė atskirta nuo baro, kas yra labai gerai. Dar labai džiugu buvo matyti renginyje tuos draugus-atlikėjus, kuriems dariau koncertus Vilniuje. Būti draugų apsupty ne Vilniuje, o Berlyne – labai geras jausmas. Šį vakarą groja dar vienas vokiečių projektas ABRAXAS APPARATUS & TÖTKOLBEN, kuris ir pradėjo koncertą nuo lėtų, minimalistinių pulsacijų, algoritmine muzika. Kiek nuobodoka, bet į pabaigą visai smagiai sueina pajungus keletą linksmų sempliukų. Mano gi pasirodymas  žiūrint iš visų turo koncertų perspektyvos buvo geriausias. Mažoje patalpėlėje jautėsi stiprus, intymus ryšys su publika, kas leido stipriau įsijausti į performansą. Būtinai sugrįšiu į Madame Claude.

03.26 | Leipcigas

Koncertą Leipcige padėjo suorganizuoti šiuo metu čia gyvenantis prancūzo-lietuviškas projektas ANTI-SET. Renginys vyko Sublab‘e - puikioj, hakerių valdomoj erdvėj, 4-ame pastato aukšte. Taipogi didelis indelis priklauso Benui iš The Greenfield Studio, kuris entuziastingai užsiima eksperimentinės muzikos workshopais ir koncertais. Iki šiol nieko nežinojau apie Leipcigą. Tiesą sakant ir patys miestiečiai sunkiai gauna informaciją, kadangi, kaip pats išsiaiškinau, čia chebra mėgsta neitin stengtis su vieša renginių reklama, t.y. kuo slapčiau – tuo geriau. Įdomus požiūris, sakyčiau ; ) aš pats pakviečiau keletą muzikantų, kuriuos radau soundcloude ir kurie sakė, kad jei ne aš - jie nebūtų žinoję apie šį renginį.

Koncertą pradėjo projektas iš Hamburgo WOT WOT. Jo rankų gamybos elektronika ir moduliniai sintezatoriai atrodė kur kas įspūdingiau, nei garsas, kurį jie pateikė. Bet, laimei, tai truko trumpai. Visai kitą energiją su panašiais savadarbiais aparatais išlaužė ANTI-SET, anksčiau labiau žinomas kaip audiovizualinis breakcore projektas. Buvo tikrai įdomus, intensyvus garsas ir vizualai, kaip visad, Andrėjos – stiprūs ir pasakojantys. Žodžiu koncertas pasuko gera linkme. Savo pasirodymą vėlgi sunku komentuoti, bet savijauta po jo buvo pakenkčiama ; )

03.27 | Chemnicas

Keistas miestas, plačios gatvės ir mažai žmonių, o gal man tik taip pasirodė? Anyway, tas keistumo jausmas išliko visą dieną.

Koncerto vieta – kavinė / biblioteka – tikrai gera, teisinga, diy erdvė. Puikus maistas, malonūs, nors keistoki žmonės. Susirinko apie 20 žmonių, kiek ir Leipcige, beje. Atrodo, jog tai įprastas publikos skaičius tokio pobūdžio koncertuose. Grojau šįvakar vienas. Sekėsi vidutiniškai, jau ir nuovargis ėmė viršų, tad sunku buvo išlaikyti performanso intensyvumą. Įdomu, kaip gi bus toliau, kada gi atsiras tas antrasis kvėpavimas, apie kurį kalba atlikėjai, jog jis atsiranda po kokių 5 koncertų iš eilės. Liko nebedaug ; )

03.28 | Dresdenas

Belaukiant autobuso į Prahą, šalia prisėdo garbaus amžiaus moteris, kuri papasakojo kaip atrado Dievą ir įteikė popieriaus lapą, kuriame visa tai aprašyta. Įdomu, tai jog ji nėra iš kokios nors sektos. Tai buvo ypatingas įvykis. >>> Pleroma meetings

03.28 | Praha

Pagaliau kita šalis, kitas kraštovaizdis, kalba ir pan. Pakako Vokietijos. Ji tokia visapusiškai šalta lyginant su Čekija. Koncertas Prahoj @ Cafe V Liese, kas reiškia „kavinė miške“. Šįvakar čia minifestas su: Abraxas Apparatus (De), Java Delle & Legion of Swine (De/UK), Blue Yodel (UK), Roman Nose (UK), Ros Parfitt (UK), arma (Lt).

Pirmieji Java Delle & Legion of Swine duo. Pradžia skamba daug žadančiai: laužyti ritmai, metronomes, gaubiantis ambientas, bet taip ir tęsėsi kone iki galo, kas truputį pabodo. Antrieji anglai ROMAN NOSE (? – ten visi trys projektai – ta pati chebra iš esmės) iš Singing Knives leiblo (rekomenduoju!). jų garso plėtojimas mane labai sužavėjo. Random lo-fi užesiai, perkusija, garsynas taip sudėliotas laike, kad labai smalsu sekti kitimą. Bene keisčiausias vakaro pasirodymas ir tuo pačiu geriausias. Pagaliau turo metu išgirdau kažką artimo. Vokietis ABRAXAS APARATUS sugrojo gerą, pulsuojantį, hypnotizuojantį, rūgštingą setą, paremtą sekvencerių pagrindu.

Savo pasirodymu aš patenktintas. Tik tiek ; )

Vakarą užbaigė tie patys anglai performatyviu veiksmu patamsy: ant stalo guli vienas grupės narių, ant jo mergina manjakiškai klijuoja lipnią juostą, tuo tarpu perkusistas mėto, traiško, ridena visokius metalinius daiktus, plius jie dar abu kažką vapa. Žodžiu keistenybė stipriai traukianti dėmesį. Kažko tokio panašaus pasiilgstu Vilniaus renginiuose.

Visumoj renginys tikrai geras, spalvingas, tik žmonių mažoka kaip Čekijos sostinei, gal vos 30.

03.29 | Brno

Koncertą organizuoja iniciatyva pavadinimu „valanda tarp šuns ir vilko“, o veiksmo vieta  baras „šiltnamis“. Kuo toliau, tuo man vis labiau nepatinka kai scena priešais barą, vos už kelių metrų. Sunkoka susikaupti klausymui. Pirmieji du – slovakai gyvenantys Brno. TATRATANK padavė šaltų sintetinių ritmų, kas skambėjo visai gerai, tik ryškiai per tyliai. M. BRYON – jaunas, entuziastingas, galvotas vyrukas savo išvirkščiais ambientiniais pasažais patraukė mano dėmesį. Žodžiu apšilimas visai ok. Mano pasirodymą lydėjo techninės problemytės, bet nepaisant to publikai tai buvo ne motais, tad iš jų gavau tokį gūsį ovacijų, palaikymo, kad wow! Panašus jausmas kaip Berlyne, tik čia jaunesnė ir atviresnė publika. Sugrįšiu čia būtinai.

03.30 | Ottensheim

Didžiausią smalsumą šiame turnė kėlė būtent šis Austrijos kaimas. Čia gyvena puikio grupės NI variklis Gigi, kuris kartu su organizacija Koma surengė šį koncertą. Ottensheim turi nemenkas kultūrines šaknis. Čia jau 20 metų vyksta nemainstryminės muzikos open-air‘as ir rengiami tokie keisti koncertai, kaip ir šis. Jauki erdvė, malonūs žmonės, mergaitės prie įėjimo vaišina vietinių ūkininkų samagonu.

Nepatinka man pirmam grot, bet ką darysi. Gera garso sistema leido mėgautis grojimu. Performansas įvykdytas sklandžiai, tik kaip ne vienas dalyvis sakė – per trumpai. Antrieji grojo DIDI BRUCKMAYER and  BERNHARD LOIBNER. Balsas ir elektronika. Laužyti ritmai ir garso tėkmė man priminė GANA2, tik čia dar prisidėjo žongliruojantis vokalas. Po 20min. viskas tapo pernely aišku, tad ta valanda kurią jie grojo, tikrai prailgo.

Dūzgės. Nelegalus baras urugvajiečio mačo namų rūsyje priešais policiją ; ) va tai tau!

Skambini į duris ir lauki kol įleis. Prisistatau kaip „Armando“ ir gaunu malonę ; ) Šauni vietelė, su scena koncertams. Iš kažkur atsirado jėgų šokti pagal latino ritmus. Įtraukė mane sūkurys ligi ryto, buvo labai labai smagu. Šauni vietelė. Nuotabi vietovė. Puikūs žmonės. Įsimylėjau!

03.31 | Vienna

Velykos. Sostinė. Nepavasaris. Paskutinis turo koncertas kartus su grupe NI. Įspūdžių jau pakanka. Rhiz – gan senas (20 metų?) klubas po tiltu. Virš galvų važiuoja traukiniai/ labai gera garso sistema ir visai nieko erdvė. Kaip ir galima buvo tikėtis, žmonių susirinko vos 10-15.

Man garbė buvo apšildyti grupę NI jau antrą kart, prieš beveik du metus tai dariau Hamburge, kur mes ir susipažinom ir užmezgėm draugystę. Taigis, pradeda streikuot balso stygos, bet sugrota gerai. Anie gi bachuriukai kala smagų noiseroką, šįkart labiau improvizuotą. Bravo bravissimo! Finito la comedia.

Kelionė namo.

Visą šį turą lydėjo jausmas, kad einu teisingu keliu, kad gaunu palaikymą iš aplinkos ir kad tiesiog reikia daugiau ties tuom dirbti, daugiau užsiimti muzikos kūryba, įrašais ir pan. nes o kas daugiau belieka?... ; )

Esu labai dėkingas visiems kas pagelbėjo, tai stiprina manyje norą labiau padėti kitiems ir kurti mažą keistai muzikai atsidavusių nuostabių žmonių bendruomenytę ; )