Interviu su Scant Intone (Kanada)

Jūsų dėmesiui interviu su kanadiečiu Constantine’u Katsirisu, projekto Scant Intone autoriumi, grosiančių šį penktadienį, lapkričio 2 dieną Vilniuje, renginyje "Alter Focus".

klausimai: Aleksandras Rimdžius ir Arma
vertimas: Aleksandras Rimdžius
nuotraukos: Constantine’o Katsiriso

Kaip pasirinktas Scant Intone pseudonimas siejasi su tavo misija?
Manęs dažnai teiraujasi, kas slypi po šiuo pavadinimu. Iš pirmo žvilgsnio tai žmonėms atrodo susiję su mano požiūriu į garsą. Jie daro interpretacijas gretindami abu žodžius ir jų reikšmes, tačiau iš tiesų šis pavadinimas gimė bežaidžiant su savo vardo Constantine anagramomis.


Tavo, kaip muzikos atlikėjo ir meno veikėjo interesų laukai pernelyg platūs, kad nebūtų kažkokios visą jungiančios bendros idėjos, gal galėtum ją apibūdinti?
Išgyvendami menininko darbus kartu patiriame jo pasaulio perspektyvą bei tam tikrus žmogiškosios patirties aspektus. Asmeniškai manau, kad visą mano veiklą vienija manoji tyrinėtojo prigimtis. Iš vienos pusės – tai grynai dokumentacinio pobūbdžio darbas: fotografavimas, aplinkos įrašų (field recording) darymas bei sapnų dienoraščio pildymas, iš kitos pusės – stengiuosi plėsti šių mano vaizduotę užkariavusių medijų ribas. Pasitelkdamas abstrakcijas, manipuliacijas bei analitines priemones atidengiu užslėptas, iki tol neatrastas ar kitu aspektu mane dominančias ir tam tikras magiškumo apraiškas savy talpinančias detales.


Ar žmonės dažnai ateina pas tave po pasirodymų pasidalinti emocijomis, mintimis ir jausmais, kuriuos jiems sukėlė tavo atliekama muzika?
Taip, žmonės dažnai dalinasi savo įspūdžiais po mano pasirodymų ir tai man labai patinka. Pokalbio temos varijuoja nuo klausymo, kaip akto savaime iki akustikos bei psichoakustikos elementų. Klausytojai neretai jaučiasi it apžavėti ir perkelti kažkur kitur. Kai kam mano muzika turi meditacinių savybių, skatina savistabą. Kiti gi linkę kalbėtis apie techniškesnius garso aspektus ir potyrius, kuriuos kelia mano muzikoje tarpstančios dažnių bei besiskleidžiančių garso bangų, intuityvumą.  Žinoma, žmonės klausinėja ir apie kūrybinio proceso bei naudojamos technikos subtilybes.

                                           

Kaip sekasi minti garso percepcijos slėpinius, gal turite kažkokių asmeninių atradimų, kuriais nebūtų gaila pasidalinti?
Didžiąja dalimi mano muzika yra ganėtinai abstraktaus pobūdžio. Nuolatos eskperimentuoju pasitelkdamas įvairiausius procesus, todėl kiekvienas mano albumas, o kartais ir „gabalas“ gali ženkliai skirtis nuo ėjusio prieš tai. Vienos įdomesnių technikų, kurias yra tekę pasitelkti buvo ranka pieštos bangos, neapdirbtų (raw) duomenų konvertavimas į garsą ir t.t.. Visuomet stengiuosi, kad klausytojai patirtu geriausią iš įmanomų klausymo įspūdžių.


Pradėjai savo garso eksperimentatoriaus karjerą dar vidurinėje mokykloje devyniasdešimtųjų pradžioje. Technologijos vystosi tiesiog žaibo greičiu, atrodo, jog dabar kiekvienas gali įrašinėti muziką. Gal galėtum palyginti šias dvi kūrybines aplinkas?
Asmeniniai kompiuteriai ir namų įrašų įranga išties žymiai palengvino įrašinėjimo ne studijoje galimybes lyginant su padėtimi prieš maždaug porą dešimtmečių, kuomet turėjai būtinai užsisakyti brangią studiją albumo įrašams. Šitokią technologijų evoliuciją vertinu labai teigiamai. Pats augau kurdamas muziką miegamajame, kol gyvenau savo tėvų namų rūsyje. Turėjau daug laisvės ir galėdavau kurti ištisą naktį.
                                         


Papasakok apie savo įrašu kompaniją „Panospria“.
Panospria“ gimė kaip geriausių mano draugų įrašams skirta leidybinė erdvė. Visi šie kanadiečiai kuria nuostabią muziką. Tuo metu leisti paprastus įrašytus CDR kompaktus buvo vieintėlė racionali išeitis platinti įrašus tokioje nedidelėje aplinkoje. Buvau įsitikinęs, kad mūsų kūryba gali sudominti ir platesnę auditoriją. Sekdami bičiulių iš „No Type“ įkūrėme internetinę leidybos firmą. Per aštuonerius metus išleidome 72 įrašus ir neketiname mažinti apsukų. Dabar bendradarbiaujame su projektais ne tik iš gimtosios Kanados. Taip pat nesame ties kažkokiu muzikos aspektu „užsiciklinusi“ leidybinė firma: mūsų kataloguose galite rasti visko pradedant improvizacijomis ir baigiant drone’u.


Taip pat būtų įdomu išgirsti apie tavo kuratoriaus darbą. Su kokiomis problemomis susiduria kuratoriai Kanadoje?
Esu aktyvus kuratorius, dirbęs ne tik daugelyje Kanados miestų, bet ir užsienyje. Turiu ne tik savo leiblą – taip pat dirbu su radijo programomis, ruošiu eksperimentinio kino bei muzikos prezentacijas, žinoma, prisidedu ruošiant įvairius koncertus. Į mane dažnai kreipiasi pačios įvairiausios organizacijos, kadangi mūsų bangos paprastai sutampa ؎ dirbti su jais būna lengva. Didžiausia Kanados problema – jos dydis, sunku tokioje šalyje organizuoti turus, ypač tai pasakytina apie didžiulių minių nesutraukiančią eksperimentinę muzika.

Daugelis penktadienio nesulaukiančių Vilniečių smalsauja, ką jiems esate parengę. Gal galite praskleisti paslapties širmą?
Galutinį sprendimą dėl pasirodymo darau prieš pat pasirodymą, vos  atlikęs soundcheck’ą ir įvertinęs muzikos skambesį erdvėje. Galiu tikrai pažadėti, kad išgirsite aplinkos įrašus iš viso pasaulio, taip pat gilių drone’ų ir tiesiog grynų tonų bangas.

Daugiau informacijos:
http://www.scantintone.com
http://www.panospria.com
http://www.twitter.com/panospria

--