pusiaukelėj

Dabar kai jau kiek daugiau nei savaitė kelyje ir turiu daugiau laisvo laiko, noriu pasidalinti įspūdžiais ir įžvalgomis.

Maršrutas gan beprotiškas pasirinktas, todėl ir nenuostabu kad stogą truputėlį rauna, bet tokia ir buvo idėja – aplankyti nematytas žemes. Pradėjus su gan ekstatišku koncertu Kirtimuose, ramesniu Rygoje, staiga atsidūriau Osle, suknistai brangiam mieste, kuriame kaip ponas važinėjau taxi, mat kito būdo kaip ir nebuvo.
Koncerte tuzinas publikos su ne itin kokia aparatūra, bet gan gera atmosfera. Nieko nuostabaus, pavaikščiojęs po apylinkes mačiau plakatus dar bent 3 renginių į kuriuos eičiau, tai ir publika išsisklaidė, džiūgu, kad taip nėra Lietuvoje, kad promouteriai vis dar rūpinasi vieni kitų gerove. Kitą vertus visas šis „šou biznis“ reikalauja labai daug jėgų, o atgalinio ryšio vis mažiau, žmonės tampa apatiški, pasisotinę, pats taipogi. Liūdina paviršutiniškumas, tuštybė, jaučiu, kad po truputį  viskas griūna ir metas atsisukti į vidų. 

Taigis, Norvegija – šalis, kurion dar tikrai negreit grįšiu. Ir čia jau prasideda neišvengiama gastrolių dalis: „birėjimas“.  Pradžioj pradeda birėti daiktai, paskui ir fizinė būklė. Kita dalis – „pamiršimas“ – beveik kiekvienam mieste turėjau sąmoningai arba ne palikti po daiktą, Osle būgnų lėkštę, Londone sceninius rūbus. Beje, Londonas, o taip! Iki šiol geriausi įspūdžiai, nuostabūs draugai lietuviai, super vieta ir koncertas ne kaži kokioj skylėj, bet normalioj, žmogiškoj vietoj. Bei labai geros pažintys su vietos kūrėjais ir išvis jausmas, jog tai mano žemė, ne be reikalo ,matyt, mane jau kuris laikas traukia Velsas ir kitos Britanijos vietos. Jaučiu, kad gyvenau čia anuose gyvenimuose ir, kad turiu būtinai grįžti, taip, kad draugai, dar susitiksim, tikiuosi neužilgo ; ) 

Dar apie koncertų vietas, vis dar gyvenimas numeta į tokias vietas, kur tikrai bloga energija. Visos tos skylės su dvaselėmis ir kita nešvara jau man pabodo ir nieko neduoda, tik atima jėgas ir gramzdina į egzistencinį šūdą. Tas buvo jausti skvote Belgrade. Vilniaus XI20 irgi galima būtų priskirti prie tokios energetikos, bet ten kažkodėl yra gyvybės ir žmogiškumo. Laukiu kol atsiras koncertinė erdvė kur nors arčiau dangaus. Kaunas jau turi – POST galeriją. 

Tęsiam. Belgradas. Turėjau fantazijų, kad čia bus kažkas super, bet anaiptol, jokio inspiracijos krislelio. Nepadarė įspūdžio nei miestas, nei jau minėtas skvotas, kur teko grot, tik vietos organizatorius tikrai fainas ir pasišventęs žmogus. Apskritai turavimas man vis primena apie žmogaus pagalbą kitam žmogui ir manau tas supratimas tik į gerą ir man to tikrai reikia. Taipogi dažnas grojimas duoda kūrybinių minčių ir formuoja garsines kryptis, kur link pasukti, o tai mane dabar labiausiai ir inspiruoja.

Kiek geriau buvo kitam Serbijos mieste, Suboticoje. Čia chebrytė įsirengę studiją – koncertinę-baro erdvę „Studio 11”, kuri pusiau legali, tad jokių užrašu pastato išorėje, o viduj man kažkodėl priminė vokišką kabaką, ir dar kažkiek Kėdainių „The black studio“.  Dėka prasto oro buvo mažokai žmonių, bet visumoj atmosfera nebloga, geri žmonės dirba čia, ir gan iš idėjos. Daugiausia čia daro keistesnės muzikos koncertus, yra išleidę cd rinkinį čia grojusių, kur radau bent ketvertą Lietuvoje matytų vardų.
Tiek apie Serbiją, dabar esu Budapešte, kur vakar vyko koncertas, į kurį atėjo nulis žmonių. Va taip vat būna pasidoro. Iš dviejų milijonų – nulis.

Dar liko savaitė klajonių - tai Bratislava, trys miestai Čekijoje ir Waršawa. Fizinis kūnas griūna, jėgų nėra, oras prastas, bet turiu porą laisvų dienų ir dar vilties įveikti šį kelią. Noriu namo, bet nežinau ar turiu namus... jie greičiau mano viduje, nuo kurių pamiršau raktą. 

likę turo koncertai:
05.18 Fuga | Bratislava | SK
05.21 Bludny Kamen | Opava | CZ
05.22 Plan B | Ostrava | CZ
05.23 CSW | Warsaw | POL
 

*video iš Londono koncerto