Retokai beišgirsi išsamesnį atsiliepimą apie koncertą, juolab kai jis, atrodo, toks nedidelis, neitin reikšmingas ir nesutraukiantis daug dėmesio, tačiau gyvenimas susideda iš mažų dalykų, akimirkų, ar ne? : ) Be to, manau renginio reikšmingumą galbūt įprasta matuoti visų pirma vardų ryškumu, vėliau ir publikos masės santykiu, bet tik ne šiuo atveju, nes tokie koncertai kaip šis vyksta tiems žmoniems, kurie žino apie ką tai, kurie geba diskutuoti, vertinti, kritikuoti. Yra ir kita dalis publikos, tai tie žmonės, kuriems tiesiog smalsu. Ir ačiū Dievui, kad tokių dar yra! Žodžiu, jokių nereikalingų žmonių, kurie mėgsta trukdyti, nes atėjo į renginį netyčia, tiesiog eidami pakeliui išlenkti dar vieno alaus. Jokių žvaigždžių ir didelių vardų koncertuojančių tarpe - reiškias, jokio susiriekšminimo aplinkoje ir vėlgi, nereikalingo balasto, kuris atėjo vedinas tik reklamos.
Taigi šįkart pajaučiau, kad turiu parašyti apie tai kas vyko liepos 8 dieną Kirtimų kultūros centre. Nors pats ir organizavau renginį, ir ilgai sakiau sau, kad pats nerašysiu apie savo renginius, kad to jau per daug... bet tiek to, šiokia tokia ambicija ; )
ps: jeigu šiame straipsniuke jums pasirodys kad aš labai kritikuoju, tai, žinokit, šį kritika pozityvi, iš esmės, tik tam, kad viskas evoliuciuonuotų.
Outermost antra dalis. Šioje koncertų serijoje prisatomi atlikėjai ir grupės, kurių muziką yra sunkiau įsprausti į stilistinius rėmus. Renginyje maža žinomi arba visai nežinomi vardai: Miglaukas, Traps (Prancūzija), Groja Maga, Yumiko Yoshimoto (Japonija), Gailė Griciūtė.
ps: jeigu šiame straipsniuke jums pasirodys kad aš labai kritikuoju, tai, žinokit, šį kritika pozityvi, iš esmės, tik tam, kad viskas evoliuciuonuotų.
Outermost antra dalis. Šioje koncertų serijoje prisatomi atlikėjai ir grupės, kurių muziką yra sunkiau įsprausti į stilistinius rėmus. Renginyje maža žinomi arba visai nežinomi vardai: Miglaukas, Traps (Prancūzija), Groja Maga, Yumiko Yoshimoto (Japonija), Gailė Griciūtė.
Kadangi pats pradėjau renginį kaip kasečių DJ - Groja Magas, tai apie save patylėsiu, žinoma, tik tiek, kad tai buvo debiutas ir, kad man visai patiko parinkinėti muziką, nors man tai yra šioks toks iššūkis.
Miglaukas - berods tik trečią kartą koncertuojantis duetas, kurį sudaro Dorotė iš grupės Sen Svaja bei Ugnius iš Dubenėlio. Ką girdėjau čia, tai buvo įvairių styginių, perkusinių instrumentų kilpos iš Ugniaus, bei Dorotės vokalas. Jų muziką galima priskirti prie laisvo folko (free folk), tiesa vokaliniai motyvai mena lietuvišką folklorą, bet instrumentuotė yra kiek egzotiškesnė.Visumoje skambėjo gerai, tik Ugniaus grojimas vietomis buvo perdaug nuspėjamas ir atrodė, jog su tais instrumentais galima padaryti kur kas daugiau ir įvairiau. Šiuo atveju buvo gana minimalistiška, na ir, aišku, kilpos (looping) vietomis yra, sakyčiau, peilis, čia apskritai šnekant apie muziką, kai dingsta spontaniškumas, viskas sueina į vieną liuliuojačią tėkmę (beje panašiai jie ir pristato savo muziką, t.y. kaip liuliuojančia), kuri greitai, o gal ir ne, gali tapti nuobodi. Miglauko dainos nebuvo ilgos, tas juos gelbėjo. Dorotės vokalas buvo įspūdingas, profesionalus, pakylejantis. Tai mane labai sužavėjo ir jokių priekaištų tam neturiu ;) Žodžiu, darinys su potencija, labai smalsu kas bus po metų, o dabar tęskite tęskite ; )
Yumiko Yoshimoto ir Gailė Griciūtė. Elektrinė gitara ir preparuotas fortepijonas. Yumiko yra gan aktyvi Japonijos improvizacinės muzikos scenoje, dažnai koncertuoja, džemina, kitą vertus žmogus su gitara - solo, yra toks dalykas, kuris mane iškart truputį neramina, kadangi solo atvejuje manau to yra per mažai. Taip, aš nesu gridėjęs didžiųjų pasaulio gitaristų improvizuotojų, kurie tai daro solo, bet minimum duete ar dar geriau kvartete gitarinės imporvizacijos puikiai atranda savo erdvę garsynę, žinoma jei muzikantas yra patyręs improvizuotojas. Šiuo atveju tos pirmos dešimt ar penkiolika minučių Yumiko solo improvizacijos kiek prailgo ir jau norėjosi kitų garsų, nesakau, kad jį neišlaužė įdomių sąskambių, meistriškumo ji tikrai turi, bet Gailės įstojimas momentaliai įnešė gyvybės, dinamikos ir jau dabar leido mėgautis pakankamai įtaigia ir laisva muzika. Ir tai pajuto visi, publika buvo tylut tylutėlė. Žavėjo mane intensyvus Gailės grojimas fortepijono stygomis, staigiai pereinant prie klavišų, puikiai atliepiant į Yumiko gitaros zigzagus. Taip, čia aš girdėjau dialogą, ir jis buvo intelektualiai žaismingas.
Traps. Prancūzų duetas nuklojęs stalą sintezatoriais ir kitais elektroniniais instrumentais bei efektais.
Iki koncerto klausyta jų muzika sakė, kad bus padangėmis skrajojanti lengva ritminė sintezatorinė muzika.
Taip ir buvo, iš dalies, ir ši dalis nebuvo ilga. Kodėl? Todėl, kad pradžioje jie nepagavo tekmės, jie ieškojo, bandė, bet pradžioje kažkas nelipo, nepadėjo ir ritmas. Apskritai šnekant, ritmo pasitelkimas kaip gelbėtojo toje vietoje, kur yra akligatvis, kur nebežinai, kur pasukti garsų srovę, arba kaip ją padaryti įdomesnia, kartais gali ir suveikti, tačiau manyčiau ne šiuo atveju. Čia buvo kiek perdaug užsižaista su monotoninėmis sintezatorinėmis kilpomis, bet...tačiau...vienu momentu staiga viskas ėmė ir pasikeitė, atsirado aiškumas, daugiau subtilesnių, landesnių garselių, o dar ir itin žemo dažnio garsas, kuris į įprastinį klausymasį pridėjo ir fizinių patirčių. Tas lūžis, kurio reikėjo, tikrai padėjo jiems išbristi ir aš manau tai gera patirtis, o šitai porelei dar jos reikia grojant būtent gyvai. Įrašai, tuo tarpu, skamba nepretenzingai.
Yumiko Yoshimoto ir Gailė Griciūtė. Elektrinė gitara ir preparuotas fortepijonas. Yumiko yra gan aktyvi Japonijos improvizacinės muzikos scenoje, dažnai koncertuoja, džemina, kitą vertus žmogus su gitara - solo, yra toks dalykas, kuris mane iškart truputį neramina, kadangi solo atvejuje manau to yra per mažai. Taip, aš nesu gridėjęs didžiųjų pasaulio gitaristų improvizuotojų, kurie tai daro solo, bet minimum duete ar dar geriau kvartete gitarinės imporvizacijos puikiai atranda savo erdvę garsynę, žinoma jei muzikantas yra patyręs improvizuotojas. Šiuo atveju tos pirmos dešimt ar penkiolika minučių Yumiko solo improvizacijos kiek prailgo ir jau norėjosi kitų garsų, nesakau, kad jį neišlaužė įdomių sąskambių, meistriškumo ji tikrai turi, bet Gailės įstojimas momentaliai įnešė gyvybės, dinamikos ir jau dabar leido mėgautis pakankamai įtaigia ir laisva muzika. Ir tai pajuto visi, publika buvo tylut tylutėlė. Žavėjo mane intensyvus Gailės grojimas fortepijono stygomis, staigiai pereinant prie klavišų, puikiai atliepiant į Yumiko gitaros zigzagus. Taip, čia aš girdėjau dialogą, ir jis buvo intelektualiai žaismingas.
Traps. Prancūzų duetas nuklojęs stalą sintezatoriais ir kitais elektroniniais instrumentais bei efektais.
Iki koncerto klausyta jų muzika sakė, kad bus padangėmis skrajojanti lengva ritminė sintezatorinė muzika.
Taip ir buvo, iš dalies, ir ši dalis nebuvo ilga. Kodėl? Todėl, kad pradžioje jie nepagavo tekmės, jie ieškojo, bandė, bet pradžioje kažkas nelipo, nepadėjo ir ritmas. Apskritai šnekant, ritmo pasitelkimas kaip gelbėtojo toje vietoje, kur yra akligatvis, kur nebežinai, kur pasukti garsų srovę, arba kaip ją padaryti įdomesnia, kartais gali ir suveikti, tačiau manyčiau ne šiuo atveju. Čia buvo kiek perdaug užsižaista su monotoninėmis sintezatorinėmis kilpomis, bet...tačiau...vienu momentu staiga viskas ėmė ir pasikeitė, atsirado aiškumas, daugiau subtilesnių, landesnių garselių, o dar ir itin žemo dažnio garsas, kuris į įprastinį klausymasį pridėjo ir fizinių patirčių. Tas lūžis, kurio reikėjo, tikrai padėjo jiems išbristi ir aš manau tai gera patirtis, o šitai porelei dar jos reikia grojant būtent gyvai. Įrašai, tuo tarpu, skamba nepretenzingai.
Vertinant visą koncertą, jis tikrai buvo įdomus, pozityvus ir duodantis. Jau smalsu, kaip bus trečioje Outermost dalyje, rugpjūčio 12 dieną, apie kurią kiek vėliau.
Nuorodos:
Yumiko Yoshimoto: http://yoshimotoyumiko.blogspot.com/
Gailė Griciūtė: https://soundcloud.com/dumarata
No comments:
Post a Comment
Note: Only a member of this blog may post a comment.