LYS ir autokomunikaciją skatinantis garsas (interviu)

nuotr. V. Jurevičiaus, interviu klausimai: Ilona Buffet

LYS muzika sujungia šiurkštų drone su skaidriu ambientu, garsyną sugriežtindamas subtiliais noise atagarsiais. Jo muzika - tai atmosferiška ir nuolat besivystanti konstrukcija, sluoksnis po sluoksnio tepanti tirštą tamsią tekstūrą. Ketvirtadienį LYS pasirodys Zimmer Sommer, o prieš koncertą - trumpas interviu apie autokomunikaciją, intuiciją ir garsą šiandien.

Iki šiandieninio LYS skambesio keliavai dešimt metų - pradėjęs nuo IDMinių pirmųjų albumų, dabar kalbi per drone ir noise. Ką radai šituose žanruose, kad prie jų panorai apsistoti ilgiau?

Man nėra paprastai nupasakoti, kaip įvyko šis poslinkis, tiesiog asmeniniai muzikos tyrinėjimai nuvedė link marginaliausių garsinių eksperimentų. Daugybė jaudinančių atradimų, po elektronikos, idm, ambient periodo, buvo būtent noise ir industrial teritorijoje. Kažkodėl atmintyje lūžio tašku įsivardija pirmą kartą išgirsti Throbbing Gristle kūriniai „Hamburger Lady“ ir „Slug Bait“. Buvau sukrėstas. Vėliau užvaldė mintys, kad įmanoma atrasti fundamentalų autokomunikaciją katalizuojantį garso srautą. Pateisinimą šiai teorijai rasdavau neartikuliuojamame įvairių šalių archaiškos etno muzikos bendrume.

Tiek šiandieninio industrial/experimental, tiek ir etninės muzikos garsynuose galima rasti tam tikrų ritmikos, tematikos panašumų - pradedant hipnotiniu į(si)klausymu, baigiant šokiais. Kalbėdamas apie autokomunikacijai atvirus kanalus turbūt tai ir turi omenyje?

Gal tai ir turiu omeny. Aš nesistengiu to kaip nors tiksliai apibrėžti. Čia gal reikėtų pamiršti tą terminą „industrial“. O kalbėti apskritai apie muziką, kuri sužadina kažkokias sunkiai įvardinamas atavistienes nuojautas. Nekalbu apie etno muzikos citatas ar panašiai. Pavyzdys galėtų būti Phill Niblock – Hurdy Hurry.

Tavo įrašai - gana kinematografiški, įgarsinantys vieną ar kitą vaizdą, nuojautą ar minties nuotrupą. Ar yra temos, kurios labiausiai domina ir apie kurias kalbi savo muzika? Ar visgi abstraktumas yra tavo garso ašis, ir temos yra tik kaip nuorodos klausytojams, bet ne muzikos esmė?

Lys reprezentuoja intuityviąją mano asmens pusę. Vadovaujuosi nuojauta. Dažnai sąmoningai bandau neartikuliuoti konkrečių tekstų. Lys atveju aš nenoriu diktuoti. Gal netgi noriu atsitraukti nuo klausytojo, izoliuoti jį, išprovokuoti autonomiškumą. Aš sukūriu sąlygas ir tikiuosi, kad klausytojas, reaguodamas į mano transliuojamus parametrus, pradės komunikuoti su savimi.

Ar tai, kad seki intuicija, sumažina logikos svarbumą muzikos kūrime, ar kaip tik, tai yra rezultatas, kurio pragmatiškai sieki kurdamas savo muziką? Improvizuotas setas yra kupinas nuojautos, bet ne visados yra prasmingas, o logiškai apgalvotas pasirodymas, kuriame nėra vietos atsitiktinumui, tampa nuobodžiu. Kokia yra tavo formulė pasirodymams - kiek naudojiesi parengta medžiaga, o kiek leidi tave vesti nuojautai?

Lys pasirodymai  80% suplanuoti ir apgalvoti. Improvizuoju atlikdamas programą pakankamai griežtose ribose. Besiruošdamas koncertui stengiuos išvystyti kuo tikslesnę viziją. Čia nuojauta ir pradeda savo darbą. Bandau įsiklausyti, ar tas susikurtas vaizdinys turi krūvį? Nuojauta šiuo atveju yra rezultato vertinimas remiantis intuicija, o ne konceptu.

Esi sakęs, kad norint būti išprususiu industriniu klausytoju, reikia nesibodėti net keisčiausių žanrų. Ko klausaisi dabar?

Neseniai masčiau kad būčiau laimingas pabuvojęs Antony and the Johnsons ir Autechre koncertuose. Šiandieną klausiau Tricky, Rhythm and Sound, Kambodžos etninių mažumų muzikos iš Sublime Frequencies diskografijos. Dabar groja Bjork dj setas. Naujausias nuolat mane įkvėpiantis albumas yra Autechre - Exai. Death in June, Current 93 ir Coil nuolat šmėkščioja jau daugel metų. Naujos muzikos srauto nepajėgiu aprėpti. Todėl grojaraščiuose sukasi asmeninis aukso fondas, kuris karts nuo karto papildomas kokiu nors atradimu.

Ką grosi gegužės 21 d.?

Šį kartą bus šiek tiek ritmikos, šiek tiek disonanso, šiek tiek harmonijos.

---

http://lys-music.bandcamp.com