Noizas su rytietiškais pagardais

tekstas: Gabrielė Šadzevičiūtė

foto: Fifty Fifty

Balandžio 25-tąją, ketvirtadienį, XI20 įvyko trys labai saviti noise pasirodymai. Jų atlikėjai atvyko iš, galima sakyti, priešingų pasaulio kraštų (Kanados ir Japonijos), susitiko pusiaukelėje- Vilniuje ir kartu su renginio organizatoriumi bei atlikėju Arma surengė tokį koncertą, kuris, visai neturint tokių intencijų, pabaigoje virto į savotišką „oriental noise party“.

Pradinį vakaro toną davė japonė JIKUUUUUUUUUUU - kartu su arma nuo balandžio 16-tosios pradėjusi nediduką turą po Lietuvą ir Latviją, pagaliau patenkino ir vilniečių smalsumą. Ant scenos atlikėja pakilo įsisupusi į juodą mantiją ir užsidėjusi aukštą, smailią kerėtojos kepurę. Ne šiaip sau- japonė savo pasirodymą iš tiesų atliko it svarbų ritualą, panašėjantį į užkalbėjimą, įvilktą į muzikos formą: pradėjusi nuo požeminių ambient‘o srovių Maria Jiku kruopščiai vedė savo setą į kulminaciją. Triukšmo lygiui vis kylant, ošiančius garsus atitinkamai lydėjo atmosferiniai vokalo intarpai ir mistifikuotos aimanos. Pasirodymas netruko ilgiau pusvalandžio, ir JIKUUUUUUUUUUU vietą scenoje perėmė Arma, atlikęs programą- performansą, kuriuo menininkas pristatė savo kūrybą ne taip seniai, turo po Europą metu. 

Arma išsklaidė dar tvyrančią japonišką magiją ir pasirodymą pradėjo tirštu įvairių garsų ir nuotaikų debesiu- trenkė nelyginant smilkalų ir prieskonių kvapas Delio turguje, o ir pats atlikėjas tęsė vakaro kostiumų temą ir pasipuošė visaip žėrinčiu dangaus spalvos indišku apdaru. Susirinkusiems klausytojams buvo atliekamas išraiškingas noizas, paįvairintas šizofreniškais balso motyvais, vėliau netikėtai išjungiantis įtampą ir pavirstantis į space-ambient štilį. Svarbus akcentas Armos pasirodyme buvo žaidimas metaliniais daiktais: durklu, kamuoliukais, barškučiu. Galiausiai numesdamas daiktus žemyn, klausytojams po kojų, atlikėjas tarsi suardė nematomą skirtį tarp scenos ir publikos visus „Driskių skylėje“ pritraukdamas prie vieningo performanso kūrimo.

Jau įšilusį XI20 galutinai užvedė kanadiečiai Holzkopf / Botfly. Duetas nesirūpino kostiumais, tačiau jų koziris buvo gyvos, isteriškos Botfly būgnų partijos, santykiaujančios su jau ne pirmą kartą pas mus besisvečiuojančio Holzkopf noizu. Rezultatas- ganėtinai trenktas acid punk, o Holzkopf vokalas buvo tas kabliukas, kuris sujungė visus tris vakaro pasirodymus į vieną „rytų“ temą. Atlikėjas, smarkiai deformavęs balsą, imitavo arabiškų melodijų motyvus, kažkas iš publikos šūkaliojo „Allah akbar!“ ir noromis ar nenoromis ketvirtadienio vakaras atėjusiems pas „Driskius“ virto įsimintinu, fantasmagorišku oriental-noise seansu.